Gyvūnų prieglauda „Lesė“ lieka be pastogės. Keturkojai - vėl į gatvę?

Pirmadienis – paskutinė „Lesės“ diena Užupyje, kur organizacija veikė dvejus metus. Pusmetį ieškojusi naujų patalpų benamiams keturkojams, „Lesė“ taip jų ir nesurado. Belieka kraustytis į gatvę?

Šunų ir kačių dalybos

Gyvūnų prieglaudoje „Lesė“ šiuo metu glaudžiasi apie 70 keturkojų - kačių ir šunų. Per dieną organizacija sulaukia apie 20 skambučių. Balsai kitapus ragelio kategoriškai pareiškia: „Arba pasiimkite mano gyvulį, arba nuvešiu jį užmigdyti.“

Skaudama širdimi, tačiau į šiuos skambučius „Lesės“ savanoriai reaguoti nuo šiol neturi galimybių. Pirmadienis - paskutinė diena, kai organizacija glaudėsi patalpose Filaretų gatvėje 16-u numeriu pažymėtame name. Antradienį „Lesė“ stogo virš galvos jau neturės.

Benames kates ir šunis po kelis išsidalijo organizacijos savanoriai ir jų giminaičiai ar pažįstami. Keturkojus jie prižiūrės nuosavuose namuose. Štai taksė Fausta iškeliavo pas savanorės Enrikos mamą. Faustą į prieglaudą atnešusi vilnietė pasakojo, kad augintinę per didžiuosius gruodžio šalčius išmetė šeimininkai. Jie susikrovė lagaminus ir išvyko į užsienį. Taksė raišuoja – jai išniręs sąnarys.

Raina katytė Mega vakar iškeliavo į Vilkaviškį. Ją iš nuotraukos internete pamilo mergina iš šio miesto. Ji namus padovanojo jau ne vienam pamestinukui.

Suteikė tuščių vilčių

Pagal susitarimą kitus benamius keturkojus savanoriai globos iki vasario 1-os dienos. Tikimasi, kad iki to laiko organizacijai pavyks surasti naujas patalpas savo veiklai.

„Šiomis dienomis sulaukiau skambučio iš nekilnojamojo turto agento. Jis pažadėjo pagelbėti paieškose. Esu maloniai nustebinta“, - džiaugėsi „Lesės“ vadovė Vesta Auškalnienė.    

Užtat moteris labai nusivylė patalpų Justiniškėse nuomotojams. „Kelias dienas jie mus vedžiojo už nosies, suteikė vilčių, o galiausiai paskambino ir pareiškė, kad nori 2 tūkst. litų plius Pridėtinės vertės mokestis. O kur dar komunaliniai mokesčiai!“ – kalbėjo V.Auškalnienė.

Organizacija „Lesė“ ieško maždaug 100 kv. m erdvės. Tai galėtų būti ir sandėliavimo patalpos, svarbu, kad būtų su langais, šildymu ir kanalizacija. Pageidautina, kad patalpos būtų su keliomis pertvaromis, tačiau jų neesant patys gyvūnų globėjai sugalvotų, kaip jas pritaikyti savo reikmėms.

Žmonės siūlo pagalbą

Kad teks kraustytis, „Lesė“ sužinojo prieš kelis mėnesius. Pusmetį trukusios patalpų paieškos buvo bevaisės. Patalpų savininkai bijo keturkojus įsileisti į savo valdas dėl kvapo ir triukšmo. Jei sutiktų, nebent už dvigubą nuomos kainą.
 
Už patalpas ir komunalines paslaugas Filaretų gatvėje „Lesė“ per mėnesį mokėdavo po 2400 litų. „Priklauso nuo orų. Kadangi gyvename pusrūsyje, tai paspaudus šaltukui susijungiame elektrinius šildytuvus“, - pasakojo V.Auškalnienė.

Ji apgailestavo, kad kalbomis žmonės deklaruoja solidarumą skriaudžiamiems gyvūnams, o realiais darbais prisidėti prie jų gyvenimo kokybės pagerinimo nepasiryžta.

„Mums niekas nieko nepasiūlė – jokių patalpų. Kratosi mūsų kaip raupsuotųjų, - apgailestavo V.Auškalnienė. – Tačiau džiugina tai, kad pastarosiomis dienomis mano telefonas netyla: žmonės skambina ir patys siūlosi tapti laikinais keturkojų globėjais.“

Pamestinukų dovanojimas strigs

Kada „Lesė“ pradės darbą visu pajėgumu, sunku prognozuoti. Tikimasi, kad tinkamos patalpos veiklai atsiras. Tačiau kol kas priglausti naujų gyvūnų bus vargiai įmanoma.

„Negalėsime padėti kietiems. Dovanojimo procesas bus apsunkintas. Anksčiau žmonės ateidavo į prieglaudą ir išsirinkdavo patikusį keturkojį. Būdavo, ateina pasiimti vieno, o iškeliauja su kitu“, - pasakojo V.Auškalnienė.

Dvejus metus Filaretų gatvėje veikusi prieglauda liko be patalpų po to, kai pablogėjus ekonominei situacijai jų savininkai apsigyveno antrame namo aukšte - tiesiai virš prieglaudos. Šunų lojimas, kačių kniaukimas, nuolat prieglaudoje girdimas triukšmas ėmė trukdyti namo šeimininkams ir gyvūnų globėjams buvo pranešta, kad jie turi išsikraustyti.

"Grinda" atlieka eutanaziją

Sumažėjus gyvūnų prieglaudų, šeimininkų tiesiog į gatvę išmestiems keturkojams viltis išgyventi liks minimali. Valkataujantys šunys ir katės pateks į L.Giros gatvėje įsikūrusios įmonės „Grinda“ rankas.

„Grindos“ darbuotojai per metus sugauna apie 5 tūkst. valkataujančių ar pasimetusių ir be namų likusių keturkojų. Vos 10 proc. į „Grindos“ rankas patekusių šunų ir kačių randa naujus namus.

Likusieji keturkojai užmigdomi. Savo veiklai įmonė iš savivaldybės biudžeto iki šiol gaudavo apie 800 tūkst. litų per metus.

Siekiant, kad  kuo mažiau gyvūnų ištiktų mirtis, lapkritį „Grindos“ teritorijoje atidarytas pirmasis „gyvybės vagonėlis“. Jame įkurdinami savanorių prižiūrimi pirmieji gyventojai.

„Norime baigti masinį sveikų gyvūnų žudymą Vilniaus mieste“, - susijaudinimo neslėpė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė. 

Tačiau „gyvybės vagonėlyje“ vienu metu gali būti vos daugiau nei tuzinas gyvūnų. Tiems, kurie per porą savaičių nesuranda naujų šeimininkų, atliekama eutanazija.

Norintys ir galintys priglausti beglobius, žinantys, kas juos gali priglausti, prašomi pranešti gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ direktorei V.Auškalnienei telefonu 8 605 33452.

 


Šiame straipsnyje: šunų prieglaudapipiras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių