Viena priežasčių, kodėl į darbo rinką ateinantis jaunimas turi gana neblogą teorinį išsilavinimą, bet visiškai neturi supratimo, kas yra praktinis darbas, anot verslo atstovų, yra ta, kad darbdaviai, aukštosios mokyklos ir absolventai tą pačią problemą suvokia skirtingai. Verslo manymu, pirma praktinė patirtis turėtų būti gaunama ne pradėjus dirbti, o dar bestudijuojant. Permainų švietimo ir mokslo srityje žadantis viceministras sako, kad visiems abiturientams ateityje tikriausiai bus privalomi užsienio kalbos ir matematikos egzaminai, praneša „Panorama“.
Brėžiamų gairių, scenarijų ar planų, kaip padaryti taip, kad jaunimas po studijų iškart būtų tinkamas darbdaviams ir dėl to mažėtų jo nedarbas, – ne viena ir ne dvi. Tačiau profesionalių darbuotojų verslui stinga, o jaunų bedarbių šalyje – apstu.
Pernykštis tyrimas 9-iose pasaulio šalyse parodė, kad dėstytojų, studentų ir įmonių supratimas apie įgūdžius ir karjeros perspektyvas – gerokai skiriasi.
Kas antras jaunuolis nenutuokia, kokio atlyginimo gali tikėtis; kas antras nemano, kad studijos pagerino galimybes įsidarbinti. Beveik pusė darbdavių sako, kad būtent praktinių žinių neturėjimas trukdo priimti jaunimą, nes be įgūdžių dažnai jis gali net pakenkti – ne ta kokybė, didesnės darbo sąnaudos, prasilenkimas su terminais.
„Tačiau studijų organizatoriai kur kas geriau apie save manė. Net 72 proc. studijų organizatorių manė, kad rinkos dalyviai yra tinkamai parengti. Reiškia, tas atotrūkis tarp 42 ir 72 proc. yra viena iš pagrindinių problemų“, – sako „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.
„Toks keistas reiškinys – švietimo institucijos nematuoja, kiek yra teorijos ir kiek yra praktikos jų mokymo kurse. Jie matuoja kontaktines valandas ir savarankiško darbo valandas, kas gali būti vien teorija.
Pirma praktinė patirtis turėtų būti ne atėjus, įsidarbinus, o kažkur dar studijų procese. Labai norim, kad aukštosiose mokyklose to atsirastų daugiau“, – tvirtina asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Verslas norėtų ne tik daugiau praktikos studijuojančiam jaunimui, bet ir apskritai daugiau dėmesio technologijų dalykams. O bankų atstovai siūlo ateityje vidurinėse mokyklose įtvirtinti finansinio raštingumo discipliną.
Švietimo ir mokslo viceministras sutinka, kad kai kurių pagrindų nei vidurinėje, nei aukštojoje nėra suteikiama.
„Siūlome tolti nuo to vadinamo profiliavimo modelio, 2015 m. įvesti privalomą užsienio kalbos egzaminą baigiant vidurinę mokyklą, kaip slenkstį, be kurio negausi atestato. Ir taip pat matematikos egzaminą, be kurio neįstosi į aukštąją mokyklą, išskyrus menų. Ir manome, kad matematikos egzaminas turėtų būt visuotinis ir privalomas nuo 2016 m.“, – teigia švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Verslo, ministerijų, jaunimo, valstybės įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai forume „Konkurencinga Lietuvos ateitis“ sakė, kad tokios diskusijos paplitusios Vakaruose, ypač Skandinavijoje, nes išsikalbėjus, kartais kas nors produktyvaus iš to išeina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: meteorologiniai balionai su kontrabanda kelia grėsmę ir civilinei aviacijai1
Meteorologiniai balionai su kontrabanda kelia grėsmę ir civilinei aviacijai, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvams neteko kilti lydėti Rusijos orlaivių
Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams nei karto neteko kilti patruliuoti virš Baltijos jūros ir atpažinti bei lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių, pran...
-
S. Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą į Kalbos inspekcijos vadovus10
Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai, dėl to planuojama skelbti naują konkursą. ...
-
Ar įmanoma apgauti „Regitros“ egzaminuotojus?
Apie egzaminus „Regitroje“ sklando įvairių gandų. Vieni pasakoja apie griežtus instruktorius ir egzaminuotojus, o kiti tikina girdėję, kad per egzaminą įmanoma sukčiauti – apsiginkluoti kone šnipų įranga ir taip teoriją be ...
-
S. Greičius nebus teikiamas vadovauti PAGD antrai kadencijai1
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį patvirtino, kad dabartinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius nebus teikiamas vadovauti departamentui antrai kadencijai. ...
-
Siekiant sumažinti pareigūnų darbo krūvį, VRM siūlo atsisakyti dalies funkcijų1
Siekiant sumažinti pareigūnų darbo krūvį, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo biurokratinę naštą pareigūnams sumažinti atsisakant nebūdingų policijai funkcijų, tarp jų – prievolės policijai lydėti didžiagabarites transporto pr...
-
Kariuomenė sako radaruose stebinti balionus Lietuvos oro erdvėje, jų sekimo nekomentuoja4
Vilniaus oro uoste šeštadienį nukritus kontrabandą gabenusiam balionui, Lietuvos kariuomenė sako stebinti tokius objektus Lietuvos oro erdvėje, tačiau jų sekimo nekomentuoja dėl jautrios radarų informacijos. ...
-
Reikalauja pratęsti dabartinio PAGD vadovo kadenciją: negalime leisti daryti pertraukos progrese
Ugniagesių ir pareigūnų profesinės sąjungos reikalauja pratęsti spalio pradžioje pasibaigsiančią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Sauliaus Greičiaus kadenciją. Visgi, anot jų, kol kas bendruomenės būg...
-
Apie iš Baltarusijos atskrendančius balionus: neturime informacijos, kad jie yra skirti šnipinėjimui5
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šiuo metu nėra informacijos, jog su kontrabandiniais kroviniais į Lietuvą iš Baltarusijos skrendantys meteorologiniai oro balionai būtų skirti ir šn...
-
S. Džiautas: VSAT neturi įgaliojimų numušti meteorologinių balionų2
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas kritiškai vertina tai, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai (VSAT) neturi įgaliojimų numušti kontrabandą gabenančių meteorologinių balion...