„Šitoje vietoje bendravimas su savivalda yra labai svarbus. (...) Tarkime, Gyvūnų gerovės įstatymas – tikrai policija labai daug kur dalyvauja. Arba aplinkos tvarkymo, švaros taisyklių pažeidimai. Gali tikrai perimti ir savivalda per viešosios tvarkos skyrius, galbūt reikia standartizuoti tuos skyrius, įvesti daugiau kompetencijos, yra savivaldybių, kurios tikrai nemažai į tai investuoja, bando tai daryti, sekasi skirtingai. Tai dalis tokių klausimų galima būtų nuimti, gyventojai galėtų kreiptis (į savivaldą – ELTA)“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo V. Kondratovičius.

Ministro įsitikinimu, policijos darbas galėtų būti efektyvesnis, jei dalis procedūrų būtų supaprastintos, juose atsisakyta biurokratijos.

„Girdžiu, kad policija sako, kad labai daug laiko užima protokolų surašymas žodis į žodį, bet to reikalauja prokuratūra. (...) Jeigu šitoje vietoje sutrumpinsime biurokratines procedūras, jas pagerinti, tai jau ten atsilaisins daugiau laiko“, – dėstė V. Kondratovičius.

Jo teigimu, būtina siekti ir to, kad policijoje būtų plačiau naudojamos naujosios technologijos.

Kaip anksčiau skelbė Policijos departamentas, šiuo metu policijai trūksta apie 1,4 tūkst. pareigūnų. Kai kurios savivaldybės, siekdamos prisivilioti į komisariatus daugiau policininkų, pareigūnams siūlo vienkartines išmokas, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė tarnybą pradedantiems pareigūnams, įsipareigojusiems sostinėje dirbti bent penkerius, skiria vienkartinę 10 tūkst. eurų išmoką.

Siekiant optimizuoti policijos sistemos veiklą, anksčiau Vidaus reikalų ministerija siūlė reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti. Taip pat siekta Viešojo saugumo tarnybą integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą.

Po pernai įvykusių Seimo rinkimų pradėjusi dirbti nauja socialdemokratų, „aušriečių“ ir demokratų valdančioji koalicija minėtas reformas vertina skeptiškai ir apie jų tęstinumą nekalba.