- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąsyk Lietuvoje sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. Jame spalvomis pažymėtos savivaldybės, kuriose yra daugiausiai ir mažiausiai įsiskolinusių gyventojų. Bendra skolų suma šiuo metu siekia apie 4,5 mlrd. eurų.
Kuriose savivaldybėse situacija prasčiausia, plačiau pakomentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
– Kuo ypatingas gyventojų skolų žemėlapis?
– Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti kaip politinis žemėlapis – kas už ką balsavo, kas kam prijaučia. Tačiau iš tikrųjų tai yra žmonių įsiskolinimo žemėlapis. Savo praktikoje visada įtariame, kad skirtingose teritorijose skolų pasiskirstymas yra nevienodas, tačiau to tiksliai pasakyti negalėjome, kol nepadarėme žemėlapio. Šiandien mes jį jau turime ir galime pateikti labai iškalbingų įžvalgų – viena teritorija tikrai skiriasi nuo kitos.
Pavyzdžiui, galima sakyti, kad praktiškai egzistuoja dvi Lietuvos, kur įsiskolinimai skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3–4 kartus. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių teritorijose įsiskolinimo lygis nėra toks didelis, lyginant su šalia Lietuvos pakraščio esančiais miesteliais. Labai iškalbingi skaičiai fiksuojami Pagėgių seniūnijoje, Varėnos ir Šalčininkų savivaldybėse – čia bendras įsiskolinimo lygis 1 tūkst. gyventojų siekia net iki 900 atvejų. Tai praktiškai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turi po skolą. Tuo tarpu Birštone ar Utenoje šis skaičius tesiekia vos 240.
LNK stop kadras.
Panaši situacija susiklostė ir su administracinėmis nuobaudomis. Jei visoje Lietuvoje vidutiniškai 1 tūkst. gyventojų tenka apie 159 išieškomas baudas, tai skirtingose teritorijose šis vaizdas labai skiriasi. Pavyzdžiui, gerąja prasme pirmaujančiose savivaldybėse – Birštone, Utenos rajone, Panevėžyje – šis rodiklis tesiekia apie 80 bylų. Tačiau jau minėtose Šalčininkų, Pagėgių ir Varėnos savivaldybėse vidutiniškai fiksuojama po 387 bylas. 50–60 proc. skolų priklauso administracinėms nuobaudoms. Likusi dalis pasiskirsto labai įvairiai – tai vartojimo paskolos, nesumokėti komunaliniai mokesčiai, būsto paskolos, alimentai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl sunku išieškoti tuos pinigus?
– Pastarieji metai buvo pakankamai palankūs skolininkams. Jei pažvelgtume nuo 2018 metų, kai pirmą kartą buvo padaryta „dovana“ skolininkams – sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio – matytume, kad skolininkų skaičius nesumažėjo, tačiau išskaitos iš pajamų sumažėjo pusantro karto. 2022 metais buvo nustatyta neišieškoma suma – asmuo gali nedirbti, negauti jokių oficialių pajamų, tačiau jo sąskaitoje privalomai nustatoma 446 eurai, kuriais jis gali disponuoti. Kyla klausimas, iš kur šie pinigai atsiranda.
Be to, šiais metais įvesta dar viena lengvata skolininkams – išskaitos iš darbo užmokesčio sumažintos net tris kartus. Tai, sakykime, kova su pasekmėmis, tačiau priežasčių, kodėl skolos nemokamos, niekas nesistengia nagrinėti. Mes turime per daug lengvatų ir galimybių atidėti skolų mokėjimą. Žmonės, galėdami pasirinkti, ar mokėti dabar, ar rytoj, o gal apskritai nemokėti, dažniausiai pasirenka pastarąjį variantą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...