Ministras pirmininkas pakartojo, jog Rusijos kariuomenės nepasiekia nei lietuviška gynybos, nei dvigubos paskirties produkcija.

„Iš 50 tūkst. sankcionuotų prekių ar komponentų sąrašo nė vienas iš Lietuvos nepateko į frontą. Lygiai taip pat dvigubos paskirties prekių, nors menamai jas galima naudoti ir karinėje pramonėje, nėra fiksuota nė vieno lietuviško tiekėjo atvejo, kad tai būtų faktiškai panaudota kare fronto linijose“, – interviu radijo stočiai „M-1“ penktadienį sakė G. Paluckas.

„Tokios informacijos niekas neturi“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Bendrai ukrainiečių ir britų tyrimo grupei vadovavęs Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas LRT radijui penktadienį sakė, kad Lietuvos bendrovių produkcija pernai ir užpernai sudarė apie 2,5 proc. viso tokių aukštųjų technologijų detalių – procesorių, mikroschemų ir kitų – eksporto. Anot jo, tyrimas rodo, kad lietuviškas verslas toliau pardavinėja detales Rusijai.

Premjeras pripažino, kad dalis sankcionuojamų prekių per trečiąsias šalis patenka į Rusijos rinką.

„Taip, sankcijos neuždaro visų galimų apėjimo kanalų. Ne tik šis tyrimas, bet ir kiti aiškiai rodo, kad tame procese dalyvauja Kinija, Honkongas, Pietų Korėja ir Taivanas“, – sakė G. Paluckas.

Nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, tačiau valstybės institucijos savo kontrolės išteklius nukreips į didžiausios rizikos taškus (...)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei pakoreguoti buvusios Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą, bet laikantis europinių reglamentų.

G. Paluckas pabrėžė, kad nuo sausio galiojantis griežtesnis eksporto ribojimas sankcijų Rusijai efektyvumo nepadidino, tačiau išaugino administracinę naštą eksportuotojams, kurie „neturi nieko bendra su bendrais ar menamais pažeidimais“.

Muitinės departamentas „M-1“ pranešė, jog draudimų išimtys turėtų būti minimalios, nes jos apsunkina kontrolę, didina sankcijų pažeidimų riziką. Institucijai nurodė, jog jai trūksta apie 300 darbuotojų, kad ji galėtų griežčiau kontroliuoti sankcijų įgyvendinimą, todėl ji pritarė dabartinei sugriežtintai tvarkai.

Pasak premjero, Lietuvos sankcijų sąrašas yra „gerokai išplėstas, palyginti su ES reglamento sąrašu“, tad eksporto ribojimų atlaisvinimai krūvį pareigūnams galėtų sumažinti, nes jiems nebereiktų tikrinti visų nacionaliniu lygiu sankcionuojamų dvigubos paskirties prekių, iš kurių tik kelios dešimtys gali būti panaudojamos kare.

„Nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, tačiau valstybės institucijos savo kontrolės išteklius nukreips į didžiausios rizikos taškus, o ne plieks į visas puses, mėgindami žiūrėti 2 tūkst. prekių kategorijų, kurios savaime tikrai nekelia niekam jokios grėsmės“, – penktadienį radijui „M-1“ sakė G. Paluckas.

„Muitinei, be jokios abejonės, yra daug paprasčiau tiesiog turėti visą bendrą sąrašą, ne selektyvų, nieko nesiaiškinti, nieko neieškoti. Tiesiog negalima ir tiek. Bet eksporto politiką ir sankcijų politiką visgi formuoja ne muitinė“, – kalbėjo premjeras.

Buvusi Vyriausybė gruodį uždraudė lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į trečiąsias šalis, išskyrus 10.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę sakė, kad eksporto draudimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.