- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiose salėse prakaitą liejo ne viena Lietuvą garsinusi sporto pasaulio įžymybė: krepšininkai, galiūnai, kovotojai. Bet nors iki pandemijos dar dieną salė buvo pilna, dabar – žmonių vos keli, praneša LNK.
„Tiesiog pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Žmonės tikrai negrįžo tuo pačiu intensyvumu atgal į sportą, sveikatingumą, judėjimą“, – sporto klubo ištuštėjimo priežastį įvardino Sveikatingumo ir sporto klubo „G7“ vadovas Tomas Liubertas.
Sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys.
Tačiau dabar sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys. Todėl tenka kelti mokestį už užsiėmimus, nors ir baisu didelėmis kainomis atbaidyti klientus, kurių ir taip trūksta.
„Bet kompensuoti komunalinių (mokesčių) išaugimą per kainos išaugimą klientui – neįmanoma. Tiesiog niekas nepirks abonento, kuris kainuos virš 100 Eur“, – įsitikinęs „Impuls“ finansų vadovas Darius Mikaila.
Kovoti su aukštomis kainomis tenka įvairiai. Ne piko metu salėse prigesinti šviesą, mažinti šildymą, trumpinti sporto klubų darbo laiką, „Girdėjome visus terminus: optimizavimas, restruktūrizacija, kaštų taupymas – esame kūrybingi, kažką galvosime“, – žadėjo T. Liubertas.
„Bet tie visi veiksmai pilnai nekompensuoja tų kainų šuolio tokio, kokį šiandien turime“, – sakė D. Mikaila.
Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.
„Europos Sąjungos vienas iš prioritetinių tikslų, apie kurį paskelbė Ursula von der Lyen, pirmu punktu buvo sutaupyti penkis, galbūt 10 proc. energijos, kuri yra suvartojama Europos Sąjungoje“, – priminė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tiesa, „Creditinfo“ skaičiavimu, kur kas sunkesnius laikus sporto klubai išgyveno per COVID-19 pandemiją. Mat kol kas bankrutavusių sporto klubų mažiau nei tuomet, 2020 m. bankrutavo devyniolika; pernai – dešimt, o šiemet – keturi. Vis dėlto Sveikatingumo klubų asociacija pastebi, kad mintis apie bankrotą kirba ne vieno verslininko galvoje.
Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.
„Mažieji operatoriai, kai kurie klubai, kuriuose yra vienas savininkas, kuris kartu ir treneris, tikrai kreipiasi. Ir pats asmeniškai girdėjau, kai sako „Nebežinau, ar veiksiu. Sulauksiu žiemos, pažiūrėsiu sąskaitas ir nežinau, ar galėsiu išlaikyti savo klubą“, – sakė Sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Ekonomistai pataria įmonėms neskubėti stabdyti verslo. Esą kur kas protingiau laikinai užsidaryti, o ne veikti nuostolingai.
„Tas nuostolių kaupimas jis gali atvesti į bankrotą tiek smulkias, tiek vidutines, tiek ir stambias įmones“, – įspėja M. Dubnikovas.
Visa reportažas – LNK vaizdo įraše:
Į nemokumo rizikos grupę taip pat patenka mažiau sporto klubų nei pandeminiu laikotarpiu. Šiuo metu tapti nemokiems gresia 22 proc. įmonių.
„Pagal klientų srautą sporto klubai ir buvo arba atsistatę, arba labai nedaug betrūko daugeliui to iki vidutiniškai žiūrint į rinką. Kadangi dabar kaip tik prasideda aktyvusis sportavimo sezonas, tai žmonės jau sugrįžta“, – sakė V. Šiugždinis.
Sporto klubai prieštarauja. Pabėgti nuo sunkumų neišeina. „Lyginti vieno su kitu gal nereikėtų. Gal pandemija skaičiais buvo didesnis šokas. Čia gal yra tas laikas, kai tu nespėji galvos iškelti ir tau kažkas trinkteli, kad palįstum po vandeniu“, – sakė D. Mikaila.
„Suma yra tokia, kad ji viršija absoliučiai visus kaštus: atlyginimus, visas pridėtines išlaidas. Šiuo metu tai yra pagrindinis kaštas, su kuriuo mums reikia susitvarkyti“, – rūpesčiais dalinosi T. Liubertas.
Tačiau ekonomistas prognozuoja, kad ilgai laukti žemesnių elektros kainų neteks. Esą jau žiemą elektra bus pigesnė.
„Kainos gali jau žiemos metu, atėjus tikrajam šaltajam sezonui, nesikandžioti arba kandžiotis gerokai mažiau negu dabar“, – prognozes išsakė M. Dubnikovas.
Vyriausybė nusprendė taikyti lengvatinį, 9 proc. PVM tarifą sporto klubams iki 2023 m. liepos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...