Regione propaganda – adaptuota pagal aktualijas

Kaip propagandos naratyvai pasitelkiamos ir šiandienos Lietuvos politikos aktualijos. Dažnai apeliuojama į mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas, ypač rusus ir lenkus, melagingai teigiant, jog rusakalbiai ar lenkiškai kalbantys gyventojai Lietuvoje yra engiami. Pasak dr. S. Strelcovo, regionuose, kur tautinis susiskaldymas yra mažesnis, aktuali kiek kita propagandos tematika. Pavyzdžiui, Šiauliuose, kur įsikūręs NATO pajėgų integravimo vienetas, visuomenės nerimą kelią propagandinės žinutės, nukreiptos į NATO. Kai eskaluojama, jog, pavyzdžiui, NATO nėra stiprus karinis blokas, o narystė jame tėra tik valstybės pinigų eikvojimas.

Propaganda neaplenkia ir kultūrinių renginių, pavyzdžiui, Rusijos muzikantų koncertai Lietuvoje dažniausiai vyksta šaliai svarbių sukakčių, švenčių metu. Kvietimai, reklama ir agitacija prasideda prieš keletą mėnesių – tikslingai sukuriama situacija, kad neva šalies piliečiams vienintelis pasirinkimas švęsti Kovo 11-ąją ar Vasario 16-ąją tėra Rusijos grupės ar atlikėjo koncertas.

Kokiais ginklais kovoti informaciniame mūšio lauke?

Pasak Šiaulių universiteto atstovo, didžiausia klaida informacinio karo metu – nekreipti dėmesio ir būti abejingiems. „Esame vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvoje, todėl mūsų pareiga – ugdyti mąstančią, pilietišką, gerąja prasme patriotišką ir kritiškai galvojančią visuomenę“, – kalbėjo Gynybos ir karybos edukacinio centro vadovas.

Tuo tarpu A. Ūsienė kaip vieną veiksmingiausių būdų kovoti su priešiška informacija įvardijo tiesiog... tiesą, kuri padeda išsklaidyti visuomenės sąmonę apgaubusią miglą.

„Svarbu išlikti budriems, pilietiškiems ir atsiriboti nuo patiklaus naivumo – tuomet būsime pasirengę bet kokioms grėsmėms. Juk XXI amžiaus karai prasideda ne mūšio lauke, o gyventojų galvose, todėl labai svarbu, kad jose vyrautų kritiškas mąstymas ir pasitikėjimas savimi, kraštu bei savo valstybe“, – kalbėjo dr. S. Strelcovas.