Po kaltinimų, kad Maskva kišosi į neseniai vykusius rinkimus Moldovoje, Sakartvele ir Rumunijoje, institucijos Berlyne baiminasi, kad vasario 23-iąją vyksiantis balsavimas taip pat taps prorusiškos propagandos taikiniu.

Žiniasklaidos tyrimai parodė, kad Kremlius deda pastangas remti kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir skatinti Rusijai palankias kraštutinių kairiųjų antikapitalistinės partijos BSW pažiūras.

Kampanijai įsibėgėjant, Vokietijos vidaus reikalų ministerija sudarė darbo grupę, kuri imsis „būtinų apsaugos priemonių“ nuo bet kokios dezinformacijos, sabotažo, šnipinėjimo ir kibernetinių atakų.

„Tikslinis melas ir šmeižtas yra V. Putino propagandos aparato įrankių rinkinio dalis“, – laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ (SZ) sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Vokietijai ir jos NATO sąjungininkėms tvirtai remiant Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlis perspėjo, kad „norime to ar ne, bet esame tiesioginėje konfrontacijoje su Maskva“.

Spalį B. Kahlis sakė, kad Vokietijoje iki šiol, „laimei, nebuvo jokių manipuliacijų balsavimo procedūra, pavyzdžiui, bandymų paveikti balsų skaičiavimą“, ir pažymėjo, kad Vokietijoje tai būtų sudėtinga.

Tačiau jis teigė, kad Maskva įgijo įgūdžių nustatyti visuomenę skaldančias problemas ir jas „pakurstyti“, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją, klimato kaitą ir Vokietijos ekonomines bėdas.

Neįvardydamas pavardžių, B. Kahlis sakė, kad „tokiu būdu stiprinami kraštutinumai ir matome, kad tiek kairėje, tiek dešinėje spektro pusėje Maskvos teiginius kartais naiviai kartoja“ Vokietijos vidaus veikėjai.

Memai ir naratyvai

Šiais metais kelios Vokietijos žiniasklaidos priemonės atliko bendrą tyrimą, kurio metu išaiškino, kad Rusijos propagandos agentūra internete platino memus ir tam tikrus naratyvus, siekdama sustiprinti AfD ir pakirsti paramą Ukrainai.

Rugsėjį žiniasklaidos konsorciumas pranešė, kad Socialinio dizaino agentūra (SDA) skleidė dezinformaciją, siekdama sėti tarp rinkėjų „baimę dėl ateities“ ir padidinti rinkėjų paramą AfD iki 20 procentų.

Anot dienraščio SZ, visuomeninių transliuotojų NDR ir WDR bei kitų žiniasklaidos priemonių tyrimo, kampanija buvo „tiesiogiai kontroliuojama iš Kremliaus“.

Tyrime teigiama, kad SDA „visą parą socialiniuose tinkluose“, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir „Telegram“, skelbia memus ir karikatūras.

Viena iš SDA vidaus direktyvų buvo skleisti informaciją, kad dėl „giliausios pastarojo meto ekonominės ir socialinės krizės“ kalta Vokietijos parama Ukrainai, teigė SZ.

Dienraštis citavo Vokietijos vidaus žvalgybos vadovą Thomas Haldenwangą, kuris teigė, kad jo organizacija deda daug pastangų, kad „nustatytų destruktyvius veikėjus ir neleistų jiems destabilizuoti mūsų demokratijos“.

SDA taip pat įtariama dalyvavusi vadinamojoje „antrininkų“ kampanijoje, kurios metu platinami netikri straipsniai, imituojantys pagrindinių Vokietijos naujienų portalų stilių ir išdėstymą, siekiant paremti prorusiškus naratyvus.

Siekiama didinti įtampą

Vokietijoje taip pat padaugėjo internete plintančių teiginių, kuriais siekiama pakirsti pasitikėjimą pačiu balsavimo procesu.

Per birželį vykusius Europos Parlamento rinkimus naujienų agentūra AFP patikrino faktus, susijusius su teiginiu, kad dėl mažos skylutės balsavimo biuletenių kampuose jie negalioja. Iš tikrųjų ši skylutė skirta tam, kad aklieji galėtų balsuoti naudodami specialų šabloną.

Vienas tūkstančius kartų platformoje „Telegram“ peržiūrėtas įrašas buvo iš kanalo, kuriuo reguliariai sklinda prokremliški naratyvai.

Daug įtartinų internetinių straipsnių buvo susiję su nesutarimais dėl klimato kaitos ir nukreipti prieš Vokietijos kairiųjų pažiūrų Žaliųjų partiją, kuri taip pat yra AfD politinis priešas.

Nors dauguma dezinformacijos šia tema yra vietinė, ne pelno siekianti grupė „Climate Action Against Disinformation“ teigė, kad oficialios Rusijos žiniasklaidos paskyros, įskaitant skelbiamas vokiečių kalba, siekia „padidinti įtampą“.

Žaliųjų lyderiai buvo apjuodinti šmeižikiškais straipsniais ir dirbtinio intelekto (DI) koreguotais vaizdo įrašais, kuriuose jie melagingai kaltinami skandalais ir nusikaltimais.

Vokietijos naujienų svetainė „t-online“ pranešė, kad šie teiginiai buvo kruopščiai skleidžiami pasitelkiant „YouTube“ vaizdo įrašus, „remiamus“ straipsnius užsienio žiniasklaidoje ir išgalvotas Vokietijos naujienų svetaines.

Nuorodas iš šių „dezinformacijos portalų“ platino prorusiškos paskyros socialiniame tinkle X“, vykdydamos „informacijos plovimo“ procesą, kuris tyrime apibūdinamas kaip šiuolaikinė Šaltojo karo laikų KGB praktikos versija.

Žaliųjų partijos įstatymų leidėjas ir saugumo ekspertas Konstantinas von Notzas praėjusią savaitę įspėjo, kad „DI generuojamos dezinformacijos, pavyzdžiui, sintetinės vaizdakaitos (deepfake) naudojimas jau seniai yra rimta saugumo politikos problema“.