- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Propagandos atpažinimo pradžiamokslis, arba Ar žinote, kad mele labiausiai klaidina grūdas tiesos?
Nors už lango negirdėti nei pabūklų, nei karinio transporto, tylusis informacinis karas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vyksta nuolat. Ne veltui teigiama, jog karo pramonė – viena pažangiausių: koks kitas ginklas nei sumaniai pateikta manipuliacija informacija, pvz., jūsų telefone, galėtų būti taiklesnis informacinių technologijų ir žinių visuomenės laikais?
Apie tai, kokios žalos gali pridaryti svetimos valstybės propaganda taikos metu, kaip ją atpažinti ir kokie jos veikimo mechanizmai, pasakojo neseniai Šiaulių universitete atvirą paskaitą vedę Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai bei paties universiteto lektoriai.
„Kodėl svarbu atpažinti propagandą? Nes ant kortos – šalies ir visų mūsų likimas, ypač – ilgalaikėje perspektyvoje. O propaganda yra būtent tas atvejis, kuomet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – sakė Šiaulių universiteto docentas, Gynybos ir karybos edukacinio centro vadovas dr. Simonas Strelcovas. Jis įsitikinęs, jog svarbiausias ginklas informaciniame kare yra pakankamai didelė kritiškai gebančių mąstyti visuomenės narių dalis.
Visada yra dalis tiesos
„Informacinis karas – tai kuomet viena valstybė savo naudai bando paveikti kitos valstybės piliečių sąmoningumą, nuostatas, vertybes ir kt. pastariesiems to nesuvokiant. Kitaip tariant, kai kitos šalies valstybingumą siekiama pažeisti savo galią demonstruojant ne fiziškai, o įtvirtinant ją gyventojų protuose, manipuliuojant informacija, – aiškino Arvydas Čepukėnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas. – Vieša paslaptis, kad, pavyzdžiui, Lietuvai nuolat tenka susidurti su Rusijos vykdomomis priešiškos informacijos atakomis, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos istoriją, pasididžiavimą savo valstybe, taip pat susilpninti piliečių pasitikėjimą sava valdžia ir panašiai.“
Pagrindinė propagandos užduotis – tyčia ir sistemingai įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis platinant iškraipytus faktus ir kitą sufalsifikuotą informaciją – keisti žmogaus nuostatas ir pakreipti jo veiklą ta linkme, kuri būtų palanki propagandą skleidžiančiai valstybei. „Pavyzdžiui, Lietuvoje atnaujinus jaunuolių šaukimą į privalomąją karo tarnybą, mūsų šalies erdvėje buvo paskleista melaginga žinutė, jog šauktiniai bus siunčiami kariauti į Ukrainą. Tokiu būdu Rusijos propagandistai, siekdami savo šaliai naudingų tikslų, Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuolių, jų tėvų, giminaičių ar mokytojų protuose bandė pasėti pasipriešinimo grūdą privalomajai karo tarnybai“, – kalbėjo Auksė Ūsienė, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė.
Esminė detalė, kodėl propaganda veikia mūsų širdis ir protus, – propagandiniame pranešime visada yra dalis tiesos, o tai ir yra mechanizmas, skatinantis suabejoti tuo, kuo buvo tikėta iki tol. „Jei auka tapusios valstybės piliečiai stokoja kritiško mąstymo atskirti tiesą nuo melo ir išugdytos valios priešintis kitų primetamoms ideologijoms bei veiksmams, nereikia nė karinės jėgos perkainoti jų vertybėms ir palaužti šalį“, – sakė A. Ūsienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus miesto taryba pritarė 2025-2027 m. darnaus judumo planui
Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė darnaus judumo veiksmų planui iki 2027 m. ...
-
Tyrimo rezultatai: 83 proc. lietuvių – patenkinti savo gyvenimu2
Lietuvoje net 83 proc. gyventojų teigia esantys patenkinti savo gyvenimu – tai 2 proc. daugiau nei prieš metus, atskleidė spalio mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Miliūtei – medalis7
Žurnalistei, visuomenininkei Ritai Miliūtei įteiktas Jono Karolio Chodkevičiaus Aukso medalis už Valstybės stiprinimo veiklą. Sprendimą apdovanojimą suteikti R. Miliūtei fondo steigėjai priėmė vienbalsiai. ...
-
Dėl lėktuvo katastrofos nukentėjusiems gyventojams metams suteiktas socialinis būstas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui metams suteikti socialinį būstą šeimoms, nukentėjusioms nuo DHL lėktuvo katastrofos. Anot savivaldybės, socialiniai būstai nukentėjusiesiems kol kas neatlygintinai suteikti trims mėnesiam...
-
Širinskienė: KT išvada pašalino draudimą niekinti šeimą2
Konstitucinio Teismo (KT) išvada, jog draudimas skatinti LGBTQI+ šeimos sampratą prieštarauja Konstitucijai, iš teisinės sistemos pašalina draudimą niekinti šeimą, sako „Nemuno aušros“ frakcijos ...
-
Simonko: pagaliau atėjo tas laikas45
Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas normalizuos LGBTIQ bendruomenės gyvenimą, sako Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko. ...
-
Žemaitaitis įvertino KT sprendimą dėl LGBTIQ šeimos sampratos3
Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tiki...
-
Mirė buvusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja2
Mirė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėja Liucija Lidija Žilienė. Apie netektį trečiadienį pranešė LAT. ...
-
Narkotikų „taškai“: kokios baudos grėstų ir ar kaimynai jausis saugesni?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys siūlymą numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Miškininkai vėl pakvietė į namus parsinešti kvepiančias Kalėdas
Valstybinės miškų urėdijos specialistai paruošė tūkstančius eglių ir pušų šakų ir nemokamai jas išdalijo gyventojams. Kauniečiai neslėpė, kad kasmet labai laukia šios akcijos, o eglišakėmis papuo&sc...