Policininkai ir toliau keliuose sėja mirtį. Prieš savaitę Šakių rajone, kaip įtariama, Patrulių būrio vadas Vytautas Demenius partrenkė 15-metį dviratininką ir pasišalino iš įvykio vietos.

Jaunuolis vėliau ligoninėje dėl patirtų sunkių traumų mirė. Per pastaruosius kelerius metus, tai jau trečia skaudi avarija, kurioje dėl policininko kaltės žūsta žmonės.

Pareigūnai, kurių šūkis – ginti, saugoti, padėti, viršydami greitį ir vairuodami neblaivūs, sugebėjo pražudyti net septynis žmones, keturi iš jų buvo vaikai.

Aukšti policijos vadovai kaltina sistemą ir prastą įstatyminę bazę, kuri neskatina pareigūnų branginti darbo. Tikimasi, kad situaciją pakeis naujasis Policijos įstatymas: pilnesnė kišenė ir ramesnės mintys apie senatvę esą įskiepys pareigūnui padorumą ir sąmoningumą.

Pareigūnais valstybė siekia pasirūpinti, o jų aukomis? LTV „Savaitė“ domėjosi, ko gali tikėtis pareigūnų aukos. Teisingumo ministerija administruoja beveik 2 mln. litų fondą, iš kurio yra atlyginama teismo priteista žala. Tiesa, sumos nėra didelės. Gyvybės nesugrąžinsi, tačiau kokia tikimybė gauti bent kompensaciją ir kokio ji gali būti dydžio?

2007-ųjų lapkritis. Aleksandrijos kaime į iš pamokų einančių vaikų būrį įsirėžė automobilis, žuvo trys vaikai. Kaltininkas – Skuodo komisariato patrulis Saulius Paulikas – vairavo girtas. Teismas vaikus pražudžiusiam pareigūnui skyrė 10 metų nelaisvės.

2011-ųjų vasaris. Kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda Trakų policijos komisariato vyresnysis patrulis trenkėsi į automobilį, kuriame važiavo medikai. Taip pat neblaivus pareigūnas pražudė tris žmones. Teismas jam skyrė 8 metus.  

Prieš savaitę baisus scenarijus pasikartojo. Šakių rajono policijos Patrulių būrio vadas Vytautas Demenius, kaip įtariama, partrenkė penkiolikmetį dviratininką. Berniukas mirė Kauno klinikose.

Savaitės viduryje teismas V. Demenių leido suimti neribotam laikui. Jis nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos buvo atleistas iš policijos už pareigūno vardo pažeminimą.

„Policijos pareigūnas paliko sunkiai sužeista vaiką kelyje, tai į jokius rėmus, į jokius moralės, etikos kodeksus netelpa, todėl mes drąsiai ir neabejodami padarėm šitą sprendimą“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis.

Komisaras teigia, kad tokie atvejai policijos bendruomenėje nešvengiami, sistema didelė – joje dirba per 11 tūkst. pareigūnų, be to, reikia ir kartų pasikeitimo, kad būtų išgyvendintos dar nuo sovietinių laikų užsilikusios tendencijos, kai girtavimas milicijoje buvo dažnas reiškinys.

Pastaraisiais metais girtavimo atvejų policijoje sumažėjo trečdaliu. Pernai ir šiemet neblaivūs prie vairo sugauti 27 pareigūnai. Visi neteko darbo, socialinių garantijų.

„Pirmiausiai pareigūnas turi bijoti prarasti [darbą]. Šiandien, tiesiai šviesiai kalbėkim, kai policininkas gauna apie 1300 Lt, tai tas praradimas jam tikrai nėra skaudus, bet jeigu jis praras kompleksą – gerą atlyginimą, socialines garantijas, kaupiamąsias socialines garantijas, [bus skaudžiau]“,  – įsitikinęs A. Stončaitis.

Seime jau parengtas ir artimiausiu metu turėtų būti įregistruotas Policijos įstatymo projektas, kuriuo siūloma keisti norinčiųjų dirbti policininkais atranką, gerinti apmokėjimų sistemą. Esą tai sustiprintų pareigūnų motyvaciją dorai tarnauti ir nenusižengti.

„Pavyzdžiui, mes siūlome, kad pareigūnui iš dalies būtų kompensuojamos pirmojo būsto įsigijimo palūkanos, kad būtų įvestas kaupiamasis draudimas, kad pareigūnai, dorai pratarnavę ne mažiau kaip 20 metų, išeidami į poilsį gautų pakankamą draudžiamųjų išmokų sumą, už kurią galėtų pradėti verslą, įgauti kokias nors kompetencijas“, – apie siūlymus pasakojo A. Stončaitis.

„Svarbiausia yra padaryti darbą policijoje, pačią policijos sistemą patrauklią ten dirbantiems žmonėms. Tai nėra vaistai nuo visų ligų, bet labai svarbus pamatas tolimesniam policijos darbui“, – antrino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

O štai pamatai aukų apsaugos mechanizmui nėra dedami. S. Šedbaras pripažįsta, kad Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama nuteistajam ar jo įkalinimo sąlygoms, o ne nukentėjusiajam. Nors Lietuvoje tapo įprasta po eismo įvykių prašyti iš kaltininko atlyginti ne tik materialinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą, tačiau visa tai gražiai atrodo tik popieriuje.

Štai, pavyzdžiui, Sauliaus Pauliko ir Sigito Šostako pražudytų žmonių artimiesiems buvo priteistos milijoninės išmokos, bet kaltininkų kišenės tuščios, tad sulaukti pinigų yra nerealu.

Esą jei pareigūnas nusikaltimą būtų padaręs tarnybos metu, artimieji galėtų bandyti prisiteisti žalos atlyginimą iš Policijos departamento. Taip padarė Zdanių šeima, kai prieš gerą dešimtmetį jų ką tik gimę dvynukai buvo stipriai apdeginti Marijampolės ligoninėje. Tuomet nukentėjusiems iš ligoninės teismas priteisė pusę milijono litų.

Teisės eskpertų teigimu, Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių yra įsteigti specialūs fondai, iš kurių nukentėjusieji gali tikėtis bent dalinės žalos atlyginimo. Mūsų šalyje šiam fondui kasmet skiriama apie 2 mln., kurie yra išnaudojami visiškai.

„Kadangi padaroma milžiniška žala tiek gyvybei, tiek sveikatai, tai vargu ar apskritai įmanoma sukurti tokią sistemą, kuri visiškai kompensuotų padarytą žalą. Ir turint galvoje, kad kaltininkų galimybės atlyginti žalą yra ribotos, tai išties aktuali problema, kurią valstybė gali tik iš dalies šiek tiek sušvelninti“, – teigia Teisės instituto Tarybos pirmininkas Skirmantas Bikelis.

Pasak teisininko, didžiausia iš šio fondo skiriama suma gali siekti iki 30 tūkst. litų, tiesa, tokio dydžio kompensacija artimiesiems išmokama tik tyčinio nužudymo atveju. Prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą artimieji turi teikti Teisingumo ministerijai arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms.

Nuo 2010-ųjų į šį fondą jau kreipėsi daugiau kaip 600 žmonių, didžiajai daliai jų žala atlyginta, o išmokų suma siekia per 4 mln. litų.