- Ieva Urnikytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors nemokamų atostogų trukmė ir neribojama, išėjus neapmokamai atostogauti ilgiau nei mėnesiui gali tekti ir susimokėti. O ir nemokamų atostogų prašymą darbdavys privalo tenkinti tik tam tikrai atvejais. Kitais atvejais, teks rasti bendrą sutarimą su darbdaviu ir net nurodyti, ką veiksite tokių atostogų metu.
Kokiais atvejais turite pilną teisę eiti nemokamų atostogų, ir už ką teks susimokėti atostogaujant ilgiau nei mėnesį, plačiau papasakojo advokatas Antanas Jonikaitis.
– Papasakokite, kada galime tikėtis nemokamų atostogų, kada jos mums priklauso? Ir ar darbdaviui privalu mus išleisti?
– Iš esmės nemokamos atostogos – tokia socialinė garantija darbuotojų naudai. Gal pradėti reikėtų nuo to, kad čia darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų, o darbdavys jų išleisti. Negali būti atvirkštiniai atvejai, kad darbdavys verčia išeiti nemokamų atostogų. Kaip ir sakau, tai yra būtent darbuotojo naudai nustatyta garantija. Darbo kodeksas reglamentuoja taip, sakykim, dvi grupes galima skirti nemokamų atostogų. Viena grupė yra privalomos. Tai yra tada, kada darbdavys privalo tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir išleisti nemokamų atostogų. Įstatymas numato sąrašą atvejų, kada tokios atostogos privalo būti suteiktos. Pavyzdžiui, darbuotojams, auginantiems vaikus iki keturiolikos metų amžiaus, gali būti suteikiamos tokios atostogos. Taip pat jos gali būti suteikiamos darbuotojams, kurie augina neįgalius vaikus. Taip pat vaiko priežiūros atostogų metu, santuokai sudaryti, laidotuvėse dalyvauti. Tai yra privalomi atvejai, kada darbuotojas prašo ir darbdavys privalo tenkinti prašymą. Taip pat tokių privalomų atvejų sąrašas gali būti numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje, jeigu tokia įmonėje galioja.
Darbuotojas turi teisę prašyti ir darbdavys turi teisę tų atostogų išleisti.
– O kaip atvirkštinis variantas, kada yra neprivalu?
– Visais kitais atvejais yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Darbuotojas turi teisę prašyti ir darbdavys turi teisę tų atostogų išleisti. Ta trukmė nėra limituojama, tačiau tai yra, kaip ir sakau, darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, ar darbdavys sutinka tokiam terminui, kokiam prašo darbuotojas, jį išleisti.
– Trukmė nėra ribojama. Tai ar galima taip teigti, kad išeinam atostogų ir tada nors ir pusę metų tose nemokamose atostogose galime atostogauti? Galbūt net džiaugtis kažkokiomis naujomis darbo galimybėmis?
– Iš esmės galėtų būti, bet čia vėlgi, kaip sakau, susitarimas yra su darbdaviu. Priklauso nuo darbdavio lankstumo, ar sutiks pusei metų išleisti nemokamų atostogų. Aišku, bet kuriuo atveju, darbo sutartis yra galiojanti tuo laikotarpiu, ji nenutrūksta ir niekaip nepasibaigia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip veikia nemokamų atostogų procesas? Kaip žmogus turėtų paprašyti darbdavio, kad išleistų nemokamų atostogų?
– Įprastai Darbo kodeksas nereglamentuoja, kaip ir kokia tvarka ten turi būti. Bet sako, kad yra darbuotojo prašymas, vadinasi, tas prašymas turėtų būti išreikštas tokia forma, kokia yra įprasta darbovietėje. Paprastai, aišku, raštu ar elektroniniu paštu, ar ten per vidaus valdymo sistemą ir panašiai. Tai čia, sakykim, darbovietė gali būti nusimačiusi savo vidaus taisykles ir darbdaviams turbūt rekomenduotina nusimatyti, kaip tokie prašymai yra teikiami. Tai tokia pačia forma toks prašymas ir turi būti pateikiamas. Ir darbdavys tada jį tenkina, jeigu privaloma, tai privalo tenkinti. Jeigu neprivaloma, tai gali tenkinti, gali netenkinti.
Nemokamos atostogos yra nedraudiminis laikotarpis, tai valstybiniu socialiniu draudimu tas asmuo nėra draudžiamas.
– Vis dar būna, kad darbdaviai, vengdami, pavyzdžiui, prastovų ar kitų priežasčių, prašo darbuotojų išeiti nemokamų atostogų. Kaip ir minėjote, tai nėra teisėta. Kaip reikėtų darbuotojui reaguoti?
– Taip, kaip ir minėjau, nemokamos atostogos yra būtent darbuotojo socialinė garantija. Tai nėra skirta darbdavio kitoms situacijoms spręsti. Visų pirma, darbuotojas turėtų prašyti tų atostogų, jeigu jis jų neprašo, jos negali būti prievarta skiriamos. Aišku, tokiu atveju, jeigu kažkaip darbdavys nesąžiningai elgiasi, tai tiesiog nepasirašinėti dokumentų, kurie skirti prašyti nemokamų atostogų.
– Ar tiesa, kad išėjus nemokamų atostogų mėnesiui ar ilgiau, reikia susimokėti pačiam ir valstybinį socialinį draudimą?
– Taip, iš esmės tiesa. Jeigu nemokamos atostogos trunka ilgiau negu visą mėnesį, ir asmuo nemoka privalomo sveikatos draudimo (PSD) kažkokia kitokia forma, pavyzdžiui, dėl individualios veiklos ar panašiai, tai tada jis turi už tą mėnesį mokėti PSD mokestį. Nemokamos atostogos yra nedraudiminis laikotarpis, tai valstybiniu socialiniu draudimu tas asmuo nėra draudžiamas. Tai, pavyzdžiui, susirgus jam nebūtų mokamas nedarbingumas, bet tai iš esmės ne, sveikatos draudimo susimokėjimas. Viskas gerai, jis bet kuriuo atveju draudžiamas, jeigu jis draudžiamas dėl gydymo paslaugų.
– Išėję nemokamų atostogų mes kaip ir atostogaujam, tai galim daryt ką tik norim. Galim keliauti, galim dirbti kitam darbe?
– Keliauti tikrai galima. Dėl darbo kitam darbe, kaip sakiau, darbo sutartis yra galiojanti, tai su tuo susiję įsipareigojimai išlieka. Reiktų atkreipti dėmesį, nes, pavyzdžiui, darbo sutartyse neretai būna numatyti tam tikri ribojimai, pavyzdžiui, galiojant darbo sutarčiai turėti darbo santykius su kitais darbdaviais ar panašiai. Tai čia reikėtų vertinti kiekvieną situaciją konkrečiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Statutinės įstaigos skundžiasi personalo trūkumu ir senėjimu, nepakankamu finansavimu1
Antradienį surengtoje diskusijoje statutinių įstaigų vadovai skundėsi personalo senėjimu bei stygiu, nepakankamu finansavimu. ...
-
URM komunikacijos vadovė paskirta dirbti Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES1
Nuo praėjusių metų lapkričio Užsienio reikalų ministerijos (URM) komunikacijai vadovavusi Viktorija Urbonavičiūtė paskirta dirbti Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). ...
-
Desovietizacijos komisija: žudikams atminimo ženklai neturi būti laikomi toliau2
Vadinamoji desovietizacijos komisija ragina Vilkaviškio savivaldybę nukelti poetui Kostui Kubilinskui skirtą paminklinį akmenį Rūdos kaime, bet sutiko palikti Panevėžyje esančią atminimo lentą, skirtą poetei Salomėjai Nėriai. ...
-
Prezidentas R. Baltrėnui suteikė generolo leitenanto laipsnį: tai ypatingas pasiekimas5
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkui Remigijui Baltrėnui suteikė generolo leitenanto laipsnį. ...
-
Nukabinti žmogaus važiavusiems ugniagesiams – akibrokštas1
Ilgąjį savaitgalį praūžė audra ir, ne paslaptis, kad ugniagesiams gelbėtojams teko nemažai darbo. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su politiku, ekonomistu A. Matulevičiumi2
Antradienį Vilniuje su anapilin iškeliavusiu politiku bei ekonomistu Algimantu Matulevičiumi atsisveikina artimieji, kolegos bei bičiuliai. ...
-
Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...
-
Seime – pirmas žingsnis dėl Laisvės premijos skyrimo J. Sasnauskui1
Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui šių metų Laisvės premiją skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui. ...
-
Audra siaubė ir Klaipėdos kapines
Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalis buvo nemenkas išbandymas Klaipėdos kapinių lankytojams. Dvi dienas siautusi audra taršė kapų papuošimus – gėlių ir apverstų žvakių buvo pilni takai, tačiau didesnių nuostoli...
-
Lapų krytis: kova su vėjo malūnais
Skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose apstu prikritusių rudeninių lapų. Gyventojai skundžiasi, kad nors kai kur lapai ir sugrėbti bei sudėti į maišus, ilgą laiką nebuvo išvežami. ...