– Nemaža teigiančiųjų, kad Mindaugas buvo šiurkštus valdovas, klastingas žudikas, sąmokslininkas, karūną gavęs mainais į Žemaitijos išdavimą kryžiuočiams. Ar pelnytai mūsų valstybės kūrėjui klijuojamos šios etiketės?

– Apie Mindaugą iš tiesų žinome ne tiek jau daug tikrų faktų, todėl, vertinant jo charakterį ir asmenines ypatybes, nesunku suklysti. Vis dėlto kalbos apie jo žiaurumą, manyčiau, yra perdėtos. Iš tiesų sunku būtų įvardyti tuos kunigaikščius, kuriuos jis nužudė, o Haličo-Volinės metraštyje minimas Mindaugo nužudytas Vismantas Bulaitis, iš kurio jis atėmė ir sau į žmonas paėmė Mortą, iš tiesų žuvo vidaus karo metu.

Tad čia susiduriame su tam tikru įvykių įvardijimo tendencingumu Mindaugui priešiškame metraštyje. Žinoma, Mindaugas elgėsi šiurkščiai, pavyzdžiui, gyvenimo pabaigoje atimdamas žmoną iš savo svainio Daumanto. Už tai jis buvo to paties Daumanto nužudytas, bet iš šio epizodo matyti ir tai, kad konkurentų žudymas nebuvo mėgstamas Mindaugo veiklos metodas. Juk mirtinai įžeisto Daumanto jis nepašalino, leido jam laisvai judėti su savo kariauna, ir tai tapo jo, karaliaus, mirties priežastimi.

Na, o Žemaitijos užrašymas kryžiuočiams – vienas iš sunkiausiai pateisinamų Mindaugo veiksmų. Iš tiesų tai  atsitraukimas, ir net ne taktinis, nes Mindaugas nelabai tikėjosi kada nors užrašytas žemes atsiimti. Prisidėti prie žemaičių sukilimo jį privertė tik itin palankiai žemaičiams besiklostančios aplinkybės ir jo paties aplinkos opinija. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad šį žingsnį – Žemaitijos užrašymą kryžiuočiams Mindaugas žengė vidaus karo sąlygomis, kai jo konkurentas Tautvilas ir jo rėmėjas žemaičių kunigaikštis Vykintas tiems patiems kryžiuočiams buvo pažadėjęs tiek pat, jei ne dar daugiau.

Kuriantis Europos valstybėms, krikšto klausimas paprastai visada iškildavo, nes šiaip ar taip tai buvo vyraujanti mūsų žemyno religija, kuri rėmėsi Romos civilizacijos paveldu.

– Kaip gyveno Mindaugas, ar buvo jis turtingas? Kas buvo jo žmona prieš Mortą? Kur iš tiesų buvo Mindaugo sostinė? Kas žinoma apie jo tėvą?

– Apie viduramžių Lietuvos valdovų asmeninį ir šeimos gyvenimą turime itin mažai žinių, o apie Mindaugo – išvis beveik nieko, nes net ir daugelis jo politinės veiklos faktų nėra gerai žinomi. Kai ką galima pasakyti remdamiesi bendromis žiniomis apie viduramžių epochą.

To meto valdovai valdydavo keliaudami. Nebuvo nuolatinės vietos, kur jie nuolat reziduotų, – buvo jų dvarų ar pilių tinklas. Galbūt kokia nors pilis buvo kiek svarbesnė ir ją galėtume pavadinti sostine, bet kol kas mūsų turimi šaltiniai jos nenurodo. O ir apskritai viduramžių valstybėse sostinė yra sunkiau užčiuopiamas ir apibrėžiamas dalykas, nei įprasta mums. Keliaudamas po šalį, Mindaugas turėdavo apsistoti įvairiose medinėse pilyse. Mūrinių pilių ir apskritai bet kokių mūrinių pastatų Mindaugo Lietuvoje dar nebuvo. Net tariamoji Mindaugo katedra Vilniuje yra iš esmės neįrodyta hipotezė, kurią šiuolaikiniai tyrimai greičiau paneigia, nei patvirtina.

Žinoma, bet koks valdovas savo epochos ir visuomenės kontekste buvo išskirtinai turtingas, bet tai nereiškia, kad šiuolaikinis žmogus norėtų gyventi tokiomis sąlygomis, kokiomis gyveno Mindaugas. Manau, tos sąlygos šiandien pasirodytų per prastos ir vos galą su galu suduriančiam šiuolaikiniam žmogui.

Šeimą Mindaugas turėjo nemažą – yra žinių apie bent keturis jo sūnus ir dukterį, ir tai greičiausiai dar ne visa jos sudėtis. Egzistuoja hipotezė, kad prieš Mortą Mindaugas turėjo dar vieną žmoną, kuri buvo vyresniųjų jo vaikų motina, bet iš tiesų, mano manymu, ši hipotezė yra perteklinė. Mindaugo šeimą galima paaiškinti ir vadovaujantis prielaida, kad Morta buvo pirmoji jo žmona. Vesti ją jis galėjo apie 1235 m. Ar Mindaugas iš tiesų po Mortos mirties vedė jos seserį – Daumanto žmoną, neaišku. Metraštyje tepasakyta, kad jis ją sulaikė ir pasiliko pas save.

Apie Mindaugo tėvą žinome tik vieną sakinį, kurį užrašė Livonijos kronikos autorius. Anot jo, kilus ginčui dėl žemaičių, Mindaugo seserėnas Treniota priminė Mindaugui, kad jo tėvas buvo didelis karalius ir jo laikais negalima buvo rasti jam lygaus. Tai iš esmės reiškia, kad Mindaugas ne pats kūrė Lietuvos valstybę, kaip dažnai sakoma, o paveldėjo valdžią iš savo tėvo. Vėlyvieji šaltiniai nurodo ir Mindaugo tėvo vardus – Rimgaudas, Maukoldas. Vis dėlto pasitikėti šiomis viena kitą neigiančiomis versijomis negalima.