Kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kiek jose dirba žmonių ir kokią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį visi jie sukuria? Tai klausimai, į kuriuos tikslaus atsakymo verslininkai sako taip ir nežinantys, nes valdininkų pateikiami skaičiai – skirtingi. Tačiau esą akivaizdu: nedidelės įmonės iki ir po krizės – lyg du skirtingi pasauliai.

Ryškus, apsukrus, lankstus rinkoje – toks turi būti, kad tavo verslas įsitvirtintų. Taip sakančios įmonės atviros – bene kiekviena iš jų stengiasi kuo išradingiau vilioti, kuo labiau nustebinti, ypač jei jos – mažos ar vidutinės.

Vieno grožio salono savininkai įsirengė trijų tonų talpos akvariumą ir, verslininkų teigimu, nebuvo nė vieno kliento, kuris dėl to būtų nepatenkintas.

„Vaikai visada labai mėgsta žiūrėti į žuvytes, rankom bando pačiupinėt, akvariumą padaužyt, bet ir suaugę labai gerai reaguoja: sėdi, vis tiek atsipalaiduoja, žiūri, kaip ten kas plaukioja“, – pasakoja „Buržua“ direktorius Jurijus Misiukas.

Tačiau, anot įmonės atstovo, vis dėlto ne interjeras lemia klientų srautą, svarbu daug kas. Ypač dabar, kai rinka dar neatsigavusi po nuopuolio: pinigų žmonės tebeišleidžia mažiau, ateina rečiau; ką tik pasigražino prieš Velykas, kitąkart esą plūstelės prasidėjus vasaros atostogoms, o paskui jau vėl teks laukti pelningų Kalėdų.

Įmonių atstovai sako, kad smulkusis ir vidutinis verslas iki ir po krizės – kaip du skirtingi pasauliai. Bet, nors dalis įmonių bankrutavo, visiškai išnykusių kokių nors paslaugų ar prekių – nėra.

„Gal nėra visiškai tokio mirusio dinozauro, kažkiek vis tiek verslas sukasi. Statybos tikrai yra apmirę visoj Lietuvoj ir ypatingai smulkiam verslui šitoj sferoj išsilaikyt yra labai sunku. Transporto sferoj – tas pats, smulkios įmonės sudėtingiau verčiasi negu stambios. Na, o paprasčiau yra turbūt vis dėlto IT kompanijoms, kurios ir smulkios, bet jos gali konkuruot su gerais specialistais“, – tvirtina Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Kiek iš viso Lietuvoje smulkiųjų ir vidutinių įmonių, jų atstovai sako negalintys pasakyti. Mat Statistikos departamento ir „Sodros“ duomenys gerokai skiriasi: pagal statistikus, smulkiųjų ir vidutinių įmonių dabar šalyje – beveik 63 tūkst. – 4 tūkst. mažiau nei buvo pernai. Pagal „Sodros“ darbuotojus, atvirkščiai – įmonių per metus 4 tūkst. padaugėjo iki beveik 86 tūkst.

„20 tūkst. įmonių skirtumas... Tai net jeigu mes manytumėm, kad po vieną darbuotoją jose dirba, visai kitoks turėtų būti skaičiavimas ir mokestinės bazės, ir darbuotojų skaičiaus, ir BVP, kuris tenka smulkiam ir vidutiniam verslui. Netgi ir kada yra skaičiuojamas verslumas tūkstančiui gyventojų, mes stovėtume visai kitoj vietoj ES“, – teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Skaičiuojama, kad smulkiojo verslo dalis visame šalies BVP 2007, 2008 ir 2009 metais sudarė maždaug 30 proc., vidutinio verslo – maždaug 22 proc. Naujesnių duomenų – nėra.