- Vytautas Dumbliauskas (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai sugriežtinus patikras ir palikus veikti tik du pasienio punktus su Baltarusija, vis mažiau žmonių važinėja į Lietuvą ir atgal. Juos atbaido ilgos lengvųjų automobilių eilės pasienyje, tad tie, kas ryžtasi kelionei, dažnai renkasi maršrutinį transportą. Kas valandą ar net dažniau į Minską iš Vilniaus išvažiuoja pilnutėliai autobusai. Nežinia, ar taip bus ir toliau, mat nauja valdžia žada dar labiau riboti šias keliones.
Vos tik į Minską vežantis autobusas sustojo aikštelėje, prie jo iškart nusidriekė žmonių eilė. Akivaizdu, kad norinčių vykti į Baltarusiją netrūksta – autobusas pilnutėlis.
Iš Vilniaus į Minską autobusai kursuoja dažnai – kas valandą, o viduryje dienos ir kas pusvalandį. Kiekvieną parą iš Vilniaus išvažiuoja maždaug 20 reisų. Kalbinti keliautojai sakė, kad Lietuvoje dirba, o Baltarusijoje lanko gimines.
„Kartą į mėnesį važiuojame pas tėvus“, – teigė pašnekovas.
Pašnekovas, paklaustas, ar dirba Lietuvoje, atsakė: „Taip, dirbu.“
Automobiliu važiuoti baltarusiai nenori.
„Su mašina daug stovėti reikia, autobusu kur kas greičiau“, – aiškino pašnekovė.
„Nevažiuojame su automobiliu“, – sakė moteris.
Moteris, paklausta, ar ilgai tenka laukti, atsakė: „Taip, ilgos eilės, autobusu paprasčiau.“
Beje, jau nuo vasaros vidurio į Europos Sąjungos teritoriją neįleidžiami lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais.
„Mes nuvežėme į Minską automobilį, kuris buvo su baltarusiškais numeriais. Čia nusipirkome su lietuviškais numeriais ir važinėjame be problemų“, – pasakojo vyras.
LNK stop kadras.
Nemažai į autobusą lipančių – ir Lietuvos piliečiai.
„Ten dukra gyvena, penki anūkai – aplankyti važiuoju“, – sakė pašnekovė.
Palikus veikti tik du pasienio punktus, kelionė į Baltarusiją ir atgal automobiliu išties gali prailgti. Vaizdo įrašuose nufilmuota eilė į Lietuvą Baltarusijos pusėje prieš pat šventes.
Antrą parą laukiantys net su lazdomis stabdo bandančius lysti be eilės – kyla konfliktai. Tokių konfliktų netrūksta ir Lietuvos pusėje. Vis dėlto pasieniečiai skaičiuoja, kad kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną šiemet kur kas mažiau nei pernai.
„Pernai tokių kirtimų iš viso buvo 2 mln. 600 tūkst. Baltarusijos piliečių. Šiemet jų yra tik apie 1,5 mln. Sumažėjimas ryškus“, – nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Tokie dideli skaičiai, nes kai kurie asmenys sieną kerta ir 5, ir 10 kartų per metus, tačiau pasieniečiai suskaičiavo ir konkrečius žmones.
„Pernai tokių unikalių Baltarusijos piliečių, vykstančių per sieną, buvo virš 700 tūkst., šiemet tokių asmenų – apie 550 tūkst.“, – aiškino G. Mišutis.
Mažesni kelionių skaičiai – geras ženklas, sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, pasak jo, nusiraminti dar per anksti.
„Akivaizdu, kad detalesnė jų patikra yra ir toliau reikalinga, reikia tą tęsti. Jeigu ten turi šeimą, artimuosius, režimas tą gali prieš tave išnaudoti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
L. Kasčiūnui pritaria ir nauja valdžia. Naujajam Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Remigijui Motuzui nepatinka kalbos apie bandomus verbuoti žmones.
„Per tą laikotarpį yra ne vienas prisipažinęs ir Lietuvos bendruomenės narys, turėdamas Baltarusijos ir Lietuvos pilietybę, kad iš tikrųjų pokalbiai ar net grasinimai, vertimas rinkti informaciją buvo. Todėl, aš manau, kad yra pažeidžiami“, – pabrėžė R. Motuzas.
Tad socdemai žada dar labiau griežtinti keliavimo per sieną tvarką. Panašu, kad į darbotvarkę grįš pataisos riboti baltarusių keliones.
Tokios pataisos – ne naujiena, tačiau siūlymui, kad per metus į Baltarusiją būtų leidžiama grįžti tik keturis kartus, buvęs Seimas šį pavasarį nepritarė.
„Pavasario sesijoje mes bandysime grįžti prie klausimo svarstyti dėl Baltarusijos piliečių, čia gyvenančių Lietuvoje, išvykimo į Baltarusiją skaičiaus ribojimo, nes šiuo metu jis nėra ribojamas“, – teigė R. Motuzas.
Valstybės saugumo departamento vadovas ne kartą perspėjo, kad tarnybos nesugeba tinkamai čia važinėjančių baltarusių patikrinti.
Nauja valdžia šešiais milijonais departamento finansavimą padidino. Sako, kad jei reikės, didins ir dar.
„Matysime iš poreikio, kalbėsime labai nemažai ir pavasario sesijoje, ir diskusijos tiek komitete, tiek Seime. Tai, ką institucijos pasakys, kokie trūkumai, kiek galbūt papildomų išteklių – matysime viską ir spręsime“, – tvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Paskutiniais šio mėnesio duomenimis, Lietuvoje legaliai gyveno 59,5 tūkst. Baltarusijos piliečių. Metų pradžioje jų buvo beveik 2 tūkst. daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sutriko „Sodros“ veikla: dalis paslaugų gali būti laikinai neprieinamos
Trečiadienio popietę sutriko „Sodros“ veikla, todėl dalis elektroninių paslaugų gali būti neprieinamos. ...
-
Prieš 125 metus šviesas įžiebė Kauno centrinė elektrinė
Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlik...
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Vilniaus meras apie rekordinius kelių remonto darbus: per metus – dar 121,3 km atnaujintų gatvių
Praėjusiais metais Vilniuje tęsti ypač ambicingi gatvių remonto darbai. 2024 m. atnaujinta 121,3 km sostinės gatvių, iš kurių žvyrkelių – beveik 5 km, atnaujinta 61,6 km šaligatvių ir įrengta 13,7 km dviračių takų. ...
-
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo atlikti LRT auditą, kiti teigia – tai nepriimtina4
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklos auditą. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Po žinomos medikės sprendimo dėl konsultacijų rusų kalba – ministrės žinutė7
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog negalima priversti medikų konsultuoti užsienio kalba, tačiau pacientai neturi būti diskriminuojami dėl kalbos. ...
-
Kariams – gera žinia1
Vyriausybė pritarė, kad profesinės karo tarnybos kariams būtų kompensuojama ne tarnybos vietos savivaldybėje mokama būsto nuoma. ...
-
Po „The New York Times“ publikacijos – ministro ir VSD reakcija3
Valstybės saugumo departamentas (VSD) neigia užsienio spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą Rusija Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Departamento teigimu, šiuo metu šalies agresorės tarnybų veikla yra...
-
Medikai: atrodė, kad susitvarkėme, tačiau po valandos – eilė laukiančiųjų
Dalyje Lietuvos siautėjusi lijundra, kai kuriuos miestus pavertė ledo arenomis – ypač sostinėje. Čia ligonines užplūdo masės galūnes susilaužiusių gyventojų. Nuo antradienio ryto pasipylė ir eismo įvykių lavina. Nors, anot savivaldyb...