Laikas į lopšelį darželį: ką svarbu išsiaiškinti?

  • Teksto dydis:

Išleisti vaiką į lopšelį ar darželį – didelis ir svarbus žingsnis tiek tėvų, tiek paties mažylio gyvenime, ypač jei jam dar nėra vienų metų. Rinkdamiesi tinkamiausią vietą tėvai dažnai skiria itin daug laiko ir užduoda dešimtis klausimų apie būsimą mažylio režimą, edukaciją, maitinimą ir saugumą.

Užduoti tinkamų klausimų

Kaip pastebi ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė, yra keli klausimai, kurie gali atskleisti itin daug apie įstaigos požiūrį į vaiką ir asmenybės ugdymą, tačiau juos tėvai užduoda per retai.

„Lopšelis ar darželis yra ekosistema, kurioje visi dalyviai vieni nuo kitų be galo priklausomi. Vaikų savijautą reikšmingai lemia ne tik kitų mažųjų darželio lankytojų elgesys ir santykis su jais, bet ir mokytojų (jas galbūt daug kas įpratę vadinti auklėtojomis) nuotaika, požiūris, energija. Šiems aspektams didelę įtaką turi pati įstaiga: jos elgesys su darbuotojais, krūvių paskirstymas ir politika, kurios laikomasi“, – sako vienintelio Vilniuje lopšelio kūdikiams nuo keturių mėnesių įkūrėja I. Jagminienė.

Visus šiuos dalykus pastebėti ir perprasti per pirmuosius vizitus nelengva, todėl natūralu, kad tėvai koncentruojasi į tai, ką įmanoma patikrinti: fizinę aplinką, infrastruktūrą, maisto ir veiklų kokybę.

„Tačiau yra būdas sužinoti daugiau ir apie giluminę lopšelio ar darželio situaciją – tereikia užduoti tinkamų klausimų“, – sako I. Jagminienė.

Kam patikime vaiką?

Ugdymo ekspertės teigimu, vienas tokių klausimų: „Kokia yra darbuotojų kaita?“

„Suprasdami, kad darbuotojai keičiasi visur, o tokioje iššūkių kupinoje profesijoje kaip vaikų priežiūra to išvengti neįmanoma, visgi turėtume įvertinti skaičius. Jei lopšelyje ar darželyje kasmet pasikeičia itin daug komandos narių (pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis), tai gali signalizuoti, kad situacija negera: darbuotojai nesijaučia vertinami ar patenkinti savo darbu.

Manau, visi tėvai, kada nors patikėję savo vaiką darželiui, pritartų, kad jo patirtys itin priklauso nuo mokytojos ar mokytojo. Profesionalūs, teoriškai ir praktiškai pasirengę, rūpestingi, atsidavę ir ryšį su vaikais kuriantys specialistai dirba ten, kur jaučiasi vertinami“, – teigia I. Jagminienė.

Ieva Jagminienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Požiūris į asmenybę

Labai svarbu išsiaiškinti lopšelio ar darželio požiūrį į emocinę ir socialinę vaikų raidą.

„Dažnai koncentruojamasi tik į fizinį vystymąsi ir akademinę edukaciją, tačiau svarbu nepamiršti, kad pirmieji treji, ypač – patys pirmieji vaiko gyvenimo metai yra vienas intensyviausių jo asmenybės formavimosi laikotarpių. Bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžiai, empatija ir tolerancija, gebėjimas pažinti savo emocijas ir jas suvaldyti – visa tai privalo būti svarbi kasdienės lopšelio ar darželio rutinos dalis“, – sako pašnekovė.

Požiūris į vaiką kaip į asmenybę, I. Jagminienės teigimu, turėtų būti svarbi tėvų ir darželio personalo pokalbio tema: reikėtų įsitikinti, ar bus vertinama vaiko nuomonė ir charakteris, ar bus atsižvelgiama į jo individualius poreikius jau nuo ankstyvo amžiaus. Ugdymo ekspertės teigimu, šių pirmųjų asmenybės formavimosi ženklų ignoravimas kuria traumas, kurios turi itin didelę įtaką vėlesniuose gyvenimo etapuose.

Kaip sprendžiami konfliktai

Trečiasis klausimas, kurį itin svarbu užduoti, yra požiūris į vaikų konfliktus, skriaudimą, ribinį elgesį, ir būdai užkirsti joms kelią.

„Nors kalbame apie mažylius, kurie gali dar nė nemokėti kalbėti, dažnai planuojame, kad darželį mūsų mažylis lankys ne vienus metus, todėl svarbu galvoti ir apie ateitį. Vaikų iki trejų metų raida yra itin sparti, tad natūralu, kad jie patiria ne vieną fizinį ir psichologinį virsmą ir pokytį, susiduria su įvairiais iššūkiais. Svarbu nepamiršti, kad kandžiojimasis, stumdymasis, žaisliukų atiminėjimas ar vengimas dalytis dažnai yra ne sąmoningas vaiko elgesys, o jo gynybinė reakcija į staigius emocijų, kurių jis dar nesuvokia, pokyčius“, – teigia pašnekovė.

Prevencija – ugdymo dalis

Ugdymo ekspertės teigimu, tėvams apsaugoti savo vaikus nuo sudėtingų ir skausmingų patirčių padėtų įsitikinimas, kad darželio darbuotojai išmano vaikų raidos subtilybes, geba konsultuoti šeimą apie susidariusias situacijas ir kartu numatyti galimas sprendimo strategijas.

Vaikų savijautą reikšmingai lemia ne tik kitų mažųjų darželio lankytojų elgesys ir santykis su jais, bet ir mokytojos nuotaika, požiūris, energija. Šiems aspektams didelę įtaką turi pati įstaiga.

Visgi itin svarbi, ekspertės teigimu, prevencija, todėl socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra privaloma gero ugdymo dalis.

Pasak I. Jagminienės, reikėtų pasiteirauti ir apie konfliktų tarp vaikų sprendimą, situacijų valdymą: darželio darbuotojai turėtų ne tik padėti išvengti eskalacijos, bet ir mokyti vaikus pažinti savo jausmus, juos valdyti, spręsti sudėtingas situacijas, mokytis girdėti kitus, susitarti ir dalytis.

Būtinas tėvų įsitraukimas

Galiausiai, dažnai pamirštamas klausimas yra pačių tėvų įsitraukimas į darželio bendruomenę ir gyvenimą.

„Mokytojos paprastai užtikrina gerą vienpusę komunikaciją: dalijasi informacija apie vaikus ir jų progresą, kasdienes veiklas, mitybą ir elgesį. Tačiau, kai vaikai itin maži, labai svarbu užtikrinti visavertį, visapusišką ugdymą, o tam būtinas ir tėvų įsitraukimas: dalyvavimas bendrose veiklose su mažyliais, mokymasis kartu, lankstus darželio požiūris į tėvų įsitraukimą ir jų pačių atvirumas, noras dalytistis ir dalyvauti. Todėl šį aspektą taip pat reikėtų aptarti prieš priimant galutinį sprendimą“, – sako ugdymo ekspertė.

Tai toli gražu ne visas klausimų sąrašas, jų, pasak I. Jagminienės, užduoti galima kur kas daugiau, pavyzdžiui, apie darželio požiūrį į paklusnumą ir vaikų discipliną, kultūrinę įvairovę ir tolerancijos ugdymą, introvertiškų vaikų įtraukimą, darbą su vaikais, turinčiais negalią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių