Didinti skaidrumą Lietuvos sporte ir mažinti nesąžinigų susitarimų tikimybę galėtų padėti sporto klubus remiantis viešasis sektorius ir gerbėjai, teigia nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

„Gerbėjai yra labai aiškiai pasakę, kad jeigu sportas nesitvarkys, jie nepirks bilietų, neis stebėti varžybų, nežiūrės transliacijų. Man regis, sporto bendruomenei dabar yra pats metas atsižvelgti į tai, ką sako fanai, nes jie yra pajamų šaltinis, – BNS sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė. – Kitas dalykas – lygos, kurios galėtų daugiau reikalauti ir skatinti klubus savo viduje būti atskaitingesnius. Dabar nežinau atvejų, kad būtent lyga užimtų labai aiškią poziciją. Savivaldybės ir viešasis sektorių taip pat – jis yra vienas iš didžiausių donorų, bet šiuo metu peržiūrėjus savivaldybių atsiskaitymo reikalavimus, kai jie finansuoja sportą, matome, kad to viešumo visai nėra“.

„Transparency International“ yra parengusi 45 rekomendacijas, kaip sumažinti korupciją sporte. R.Trumpytės teigimu, Lietuvai aktualiausios yra dešimt rekomendacijų, kurių esmė – viešesnis sporto klubų finansų tvarkymas, geresnis teisinis sukčiavimo sporte reglamentavimas ir aiškesni draudimai sportininkams dalyvauti lažybose.

Pasak R.Trumpytės, Lietuvoje reikalingos įstatymų pataisos, kuriose būtų aiškiai išskirta atsakomybė už sukčiavimą sporte. Be jų teisėsaugos institucijų atstovams sunku tirti galimus susitarimus dėl varžybų baigties – nėra žinoma, kaip juos traktuoti. Tačiau nors apie šią problemą, pasak R.Trumpytės, Lietuvoje kalbama jau ilgai, Baudžiamojo kodekso pataisos iki šiol nėra parengtos.

Taip pat pastebima, kad klubai neviešina savo finansų ir biudžeto – tokiu būdu rėmėjai nežino, kaip panaudojami jų skirti pinigai, o sportininkai negali įvertinti, ar konkretus klubas bus pajėgus jiems sumokėti.

„Sportininkai sako, kad jiems vėluoja atlyginimai – dažniausiai apie du mėnesius. Taip atsitinka todėl, kad kartais klubas gali pažadėti kokį nors atlygį, nuslėpti savo realią finansinę padėtį ir negalėti išpildyti savo pažado. Tada sportininkai tampa pažeidžiami: jie įsitraukia į išankstinius susitarimus, eina į lažybų punktus ir matome spektaklį aikštelėje“, – kalbėjo R.Trumpytė.

Sporto klubų lėšų viešinimas svarbus ir dėl to, kad juos neretai remia viešasis sektorius, ypač miestų savivaldybės. Todėl pats viešasis sektorius turėtų skatinti klubus viešinti, kaip yra panaudojami šie pinigai.

„Tai yra didžiulis srautas pinigų, kuris keliauja klubui, bet mes nežinome, kaip klubas juos panaudoja“, – kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė.

Savo finansų neviešinantys klubai tampa ir priemone pinigams plauti: Lietuvos teismai nagrinėjo ne vieną bylą dėl nesąžiningo sporto klubų finansų tvarkymo. Be to, sportininkai ar klubai gali padėti organizuoto nusikalstamumo atstovams „išplauti“ dideles pinigų sumas per lažybas.

„Schema gali būti tokia: yra žmogus iš organizuoto nusikalstamumo, jam reikia „išsiplauti“ pinigus, jis paperka per tarpininkus žaidėjus, pasiūlo jiems tokias pinigų sumas, kurių jie negauna kaip savo mėnesinio atlyginimo ir sutaria su jais, kad sužais tam tikru taškų skirtumu arba padarys baudą tam tikru metu, ir panašiai. Vėliau jie eina statyti į lažybų punktus ir, aišku, jie vieninteliai žino tokį rezultatą, žino, kokia eiga jis vyks ir taip „išsiplauna“ savo nešvarius pinigus“, – kalbėjo R.Trumpytė, kurios teigimu, ši schema Lietuvoje aktuali kalbant apie krepšinį ir futbolą.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė A lygos futbolininkų ir beveik trečdalis profesionalių krepšininkų mano, kad Lietuvos sporte sutartos varžybos yra dažnas reiškinys, į kurį sportininkai, jų teigimu, įsitraukia norėdami papildomai užsidirbti, neretai – dėl vėluojančių atlyginimų.