E. Jankevičius kreipėsi į teisėjų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, kitų institucijų ir teisės mokslininkų bendruomenę, prašydamas konkrečius siūlymus pateikti maždaug per mėnesį – iki vasario pabaigos.

Pasak ministro, pastarąjį dvidešimtmetį priimti įstatymų pakeitimai daugiausia buvo orientuoti tik į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą, o baudžiamojoje teisėje vis dar jaučiama „iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija“.

„Manome, kad tam tikros veikos neturėtų būti kriminalizuojamos, jei jos yra labai lengvo pobūdžio. Mano nuomone, nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai atitrūkę nuo tikrovės ir neatitinka dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje. Todėl galbūt būtų tikslinga diskutuoti, ar nevertėtų baudžiamąją atsakomybę už pavojingiausias nusikalstamas veikas sieti su didesniais MGL dydžiais“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Pateikdamas pavyzdžius, jis nurodo, kad dėl smulkios vagystės, neteisėto naudojimo elektros energija ar ryšio paslaugomis, sukčiavimo ar turto pasisavinimo baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai padaroma žala viršija 5 MGL dydį (250 eurų).

Kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų atvejais kartelė, nuo kurios taikoma atsakomybė, aukštesnė: už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą atsiranda jau nuo 100 MGL (5 000 eurų) sumos, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką – nuo 150 MGL (7 500 eurų) sumos. Baudžiamoji atsakomybė  prekybą finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija taikoma tik nuo 250 MGL (12 500 eurų) sumos.

Pasak ministerijos atstovų, ketinama diskutuoti dėl smulkių turtinių nusikaltimų dekriminalizavimo – vagystės, sukčiavimo, turto iššvaistymo ar pasisavinimo, neteisėto naudojimosi energija, ryšio paslaugomis, kai padaryta žala neviršija 5 tūkst. eurų.

Taip pat siūloma vykdyti diskusijas dėl baudžiamųjų nusižengimų perkėlimo į Administracinių nusižengimų kodeksą. Juos apimtų smulkūs medžioklės ir žvejybos taisyklių pažeidimai, riboženklio pakeitimas, nedidelio kiekio narkotikų turėjimas asmeniniais tikslais be tikslo platinti, šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas, kai nebuvo apgaulės ar kitų požymių, transporto priemonių ir kelių netinkama ar priežiūra ar remontas.

Taip pat siūloma diskutuoti dėl kai kurių straipsnių formuluočių tikslinimo, t.y. kodekso nuostatų, apibrėžiančių radinio pasisavinimą, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus, skolininko nesąžiningumą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla  ir pan.

Ministras patvirtina, kad diskusijos gali vykti ir dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo – tokį tikslą yra užsibrėžęs ir Seimas, gruodžio pabaigoje patvirtinęs dešimtmečio planą, apimantį ir narkotikų prevenciją.

„Tai galimai patektų į diskusijas, nes turime tam tikrų sudėtingumų, Žiūrėsime, ką pasakys teisėjų bendruomenė, mokslininkai, tuomet ir spręsime. Projektas rimtas, norime pateikti plačiai apsvarstytus pasiūlymus“, – tikino jis.

Sulaukus pasiūlymų, pavasarį tikimasi pradėti diskusijas Vyriausybėje, taip pat su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu. E. Jankevičius viliasi, jog jau galutinis Baudžiamojo kodekso pataisų projektas Vyriausybei bus pateiktas iki vasaros pradžios, Seime jis būtų svarstomas jau per rudens sesiją.

Ministras primena, kad šiomis pataisomis, kartu su Vyriausybės jau patvirtintais pasiūlymais dažniau taikyti alternatyvias bausmes, siekiama mažinti realią laisvės atėmimo bausmę gaunančių nuteistųjų skaičių – pagal jį Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje.

Pasak politiko, Lietuvoje realus laisvės atėmimas skiriamas 33 proc. nuteistųjų, kai Vokietijoje šis skaičius siekia 5 proc., Lenkijoje – 9 proc., Prancūzijoje – 18 procentų. E. Jankevičius pasisako už tai, kad nuteistieji už nesunkius nusikaltimus užuot kalėję dirbtų „viešuosius ir visuomenei naudingus darbus“.