Nesąžiningi susitarimai versle: kokia atsakomybė už juos gresia?

  • Teksto dydis:

Verslo pasaulyje konkurencija yra būtinas veiksnys, užtikrinantis rinkos dinamiką ir inovacijas. Tačiau kai kurie verslo subjektai, siekdami gauti nesąžiningą pranašumą, įsitraukia į draudžiamus susitarimus, kurie ne tik pažeidžia konkurencijos teisę, bet ir gali turėti rimtų teisinių pasekmių. Vienas iš pavojingiausių tokio pobūdžio susitarimų yra kartelinis susitarimas, kitaip dar vadinamas karteliu, kuris gali reikšti ne tik dideles baudas, bet ir geros įmonės reputacijos žlugimą. Tad kokia atsakomybė gresia už nesąžiningus susitarimus versle?

Karteliniai susitarimai – griežtai draudžiami ir baudžiami

Kartelinis susitarimas yra vienas iš rimčiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Tai slaptas verslo subjektų susitarimas, dažniausiai siekiant suderinti kainas, riboti gamybą ar pasidalinti rinkas. Toks susitarimas iškreipia rinką, kenkia vartotojams ir trukdo sąžiningai konkurencijai.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje karteliniai susitarimai yra griežtai draudžiami pagal Konkurencijos įstatymą ir ES konkurencijos teisės aktus. Įmonėms, dalyvavusioms tokiuose susitarimuose, gali būti skiriamos didžiulės baudos, siekiančios iki 10 proc. metinių pajamų. Be to, gali būti taikomos ir kitos sankcijos, tokios kaip žalos atlyginimas nukentėjusioms šalims ar net įmonės veiklos stabdymas. Kartelis yra sunkus pažeidimas, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių visai įmonei.

Sumažinti riziką įsitraukti į nesąžiningus susitarimus įmonės gali bendradarbiaudamos su patyrusiais teisininkais.

 

Atsakomybė už nesąžiningus susitarimus

Be kartelinių susitarimų, nesąžiningi verslo susitarimai gali apimti ir kitus draudžiamus veiksmus, tokius kaip neteisėta konkurencijos ribojimo praktika, suderintų kainų nustatymas, siekiant išstumti konkurentus, arba informacijos mainai, kurie gali paveikti rinkos dinamiką. Už šiuos pažeidimus kai kuriose valstybėse įmonėms gali būti taikoma ne tik finansinė atsakomybė, bet ir baudžiamoji atsakomybė vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Europos Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba) yra labai aktyvios šioje srityje. Jos reguliariai tiria ir baudžia įmones už nesąžiningus susitarimus. Tokiais atvejais įmonėms, norinčioms sumažinti galimas sankcijas, gali būti naudinga vadinamoji atleidimo nuo bausmių programa, kuri leidžia pirmajai apie pažeidimą pranešusiai įmonei sumažinti baudą ar netgi jos išvengti.

Kaip išvengti nesąžiningų susitarimų rizikos?

Atsižvelgiant į rimtas pasekmes, svarbu, kad įmonės aktyviai užtikrintų, jog jų veikla atitinka konkurencijos teisės reikalavimus. Vienas iš pagrindinių žingsnių – reguliariai peržiūrėti sutartis, bendradarbiavimo formas ir vidines procedūras, siekiant identifikuoti galimus rizikos taškus. Taip pat svarbu švietimas – darbuotojai ir vadovai turėtų būti nuolat mokomi apie konkurencijos teisės svarbą ir pažeidimų pasekmes.

Be to, sumažinti riziką įsitraukti į nesąžiningus susitarimus įmonės gali bendradarbiaudamos su patyrusiais teisininkais. Pavyzdžiui, jos gali kreiptis į konkurencijos teisės advokatus, kurie padės atlikti teisinį auditą, identifikuoti rizikas ir parengti rekomendacijas, kaip išvengti galimų teisinių problemų.

Nesąžiningi susitarimai gali atrodyti patrauklūs siekiant greito pranašumo rinkoje, tačiau jų kaina gali būti labai didelė. Svarbu ne tik išvengti pažeidimų, bet ir kurti įmonės kultūrą, kurioje pabrėžiama sąžininga konkurencija. Tik tokioje aplinkoje verslas gali ilgainiui augti ir būti sėkmingas be teisinių rizikų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių