- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartiniai abiturientai, kurių rezultatai po šią vasarą laukiančių egzaminų nebus puikūs, turės atidžiau rinktis studijas į valstybės nefinansuojamas vietas, nes jos kainuos brangiau nei iki šiol, praneša LNK.
„Kainų kilimas gali sudaryti problemų studentams, kurie moka už savo studijas. Mūsų tyrimai rodo, kad nemaža studentų dalis priversti studijų metu dirbti, kad galėtų mokėti už savo studijas, arba yra priklausomi nuo artimųjų paramos. Tai gali sukelti problemų, nes studijos nepigios“, – pažymėjo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
„Tai mažina prieinamumą tiems, kurie neįstoja į valstybės finansuojamas vietas. Didesnė kaina nepaveikia įstojusių į valstybės finansuojamą vietą“, – pastebėjo Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Emilis Mikulskis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vyriausybė patvirtino didesnes normines studijų kainas – už vieno studento mokslus aukštojoje mokykloje mokės nuo 5 iki 10 proc. daugiau nei šiemet. Didesnis krepšelis – brangesnės ir studijos. Tik ar visos studijos brangs?
„Visos studijos. Tik priklauso nuo to, kokios tai yra srities studijos, kadangi kaina nevienoda“, – pažymėjo Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.
„Kadangi buvo indeksuota minimali mėnesinė alga, jos dydis yra studijų kainos formulėje. Tiek kaina ir pakilo. Universitetas atskirai kainų niekada nekėlė ir neketina kelti“, – kodėl kainos kyla, akcentavo Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
„Nuo rugsėjo 1 d. kils studijų kainos, tačiau kils tiek, kiek kyla norminė studijų kaina, priklausomai nuo studijų sričių grupės – nuo 6 iki 11 proc. Pigiausi bus socialiniai mokslai, brangiausia bus populiarioji muzika“, – kaip ir kokias studijas paveiks kainos, pristatė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Andriejus Sadauskis.
Aukštosios mokyklos tikina, kad priežasčių didinti mokslų kainas – ne viena.
„Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos“, – sakė N. Varnas.
Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos.
Labiausiai brangs tos studijos, už kurias jau ir dabar studentams tenka mokėti ne vieną tūkstantį, t. y. muzikos, pilotų rengimo ir odontologijos. Pvz., muzikos studijos pabrangs net keliais šimtais eurų.
Kol studentų atstovai tikina, kad brangstančios studijos sunkins vargingiau gyvenančių būsimų studentų gyvenimą, ministerija atšauna – Lietuvoje diplomuotų ir taip daug, todėl, nenorintiems mokėti už studijas, siūlo rinktis tas profesijas, kurių Lietuvoje labiausiai trūksta. Tada esą ir mokėti nereikės.
„Esame viena labiausiai išsilavinusi pagal diplomus šalis, nes studentai pasirenka studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, net jei darbo rinkoje tų specialistų yra perteklius. Siūlyčiau to nedaryti“, – patarė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakšta.
Mokinių atstovai atsižvelgia ir į tokią problemą, kad norintiems stoti į valstybės finansuojamą vietą būtina išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Vienas jų – matematikos. Nors, pasak mokinių atstovų, aukšta kartelė iš esmės nėra blogas dalykas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad išlaikančių matematikos egzaminą – kasmet mažiau. Tai – švietimo sistemos bėdos.
„Dėl matematikos egzamino rezultatų trečdalis neturėjo galimybės stoti į valstybės finansuojamas vietas, jeigu buvo šio egzamino reikalavimas. Reikalavimai turėtų būti proporcingi teikiamoms švietimo paslaugoms dar mokykloje“, – savo nuomonę pabrėžė E. Mikulskis.
Tiesa, studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe kasmet pasinaudoja tik kiek daugiau nei 5 tūkst. studentų.
„Šiandien vidutinė paskolos suma vieniems metams yra 2,3 tūkst. eurų. Istorijoje turime, kai vienas žmogus buvo pasiėmęs 65 tūkst. eurų paskolą“, – sakė Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.
Tokios paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išbandytas naujasis išvykimo terminalas: papasakojo, su kokiais trukdžiais susidūrė2
Prieš atidarant naująjį Vilniaus oro uosto terminalą, jis pirmą kartą testuojamas, pasitelkus tūkstantį savanorių. Jie nuo ankstyvo ryto pirmieji išbandė naujausias oro uosto technologijas, kokių iki šiol Lietuvoje dar nebuvo. No...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Kuršių marios užliejo Juodkrantę: sureagavo ir meras3
Šeštadienio rytą Kuršių marios užliejo Juodkrantę. Neringos meras Darius Jasaitis teigia, kad tokios situacijos dar nėra matęs, nors Neringoje gyvena jau 50 metų. ...
-
Pragariški gaisrai Los Andžele: namus praradę lietuviai ištikti šoko6
Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkė Tara Barauskas plačiau papasakojo apie pražūtingus gaisrus Los Andžele. Ji nuo ankstyvo ryto jau rūpinosi lietuviais, kurių namai Los Andžele virto pelenais. Tara sakė, kad mūsų tautiečiai vis dar did...
-
Prezidento patarėja apie pensijų kaupimą: esame kritiniame taške4
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu pensijų kaupimo sistema yra kritiniame taške ir ją būtina keisti. Anot jos, sistema turi tapti ne verčiančia, o motyvuojančia žmones kaupti. ...
-
18-mečiai keliaus po Europą nemokamai: yra viena sąlyga2
Europos Komisija jaunuoliams išdalins beveik 36 tūkst. nemokamų bilietų. Lietuvai šįkart atiteko daugiau nei 200 bilietų. Ką reikės už tai padaryti? Nieko – tereikia keliauti, pažinti, patirti ir susipažinti. ...
-
Savaitgalį sostinėje vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai2
Savaitgalį Vilniuje vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. Tragiškų sausio įvykių paminėjimas šeštadienį bus pradėtas tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtu pagerbti saus...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune10
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Sausio 13-osios aukoms atminti – daugiau nei 8 tūkst. žmonių dalyvavo pagarbos bėgime
Sausio 11 d. Vilniuje 33-iąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vi...
-
Sausio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 11-oji, šeštadienis, 2 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.38 val., leidžiasi 16.15 val. Dienos ilgumas 7.37 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 7.10 val., teka 12.58 val. Vardadieniai: Marcijonas, Stefanija, Audrius, Vi...