Aušta nauja aušra?

„Kol Vilniaus ponai aiškinasi apie vienybę ir dalijasi postus, mes jau dirbame. Lauksiu jūsų prie Palangos gelbėjimo stoties“, „Sekmadienio šv. Mišios pagal „Nemuno aušrą“ Palangoje!“, „Kai vasara karšta, turime ir politinį sezoną padaryti karštą“, – partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis feisbuke kviečia žmones susitikti ir kartu padiskutuoti. Vien kitą savaitę paskelbta dvylika susitikimų – nuo Drobūkščių iki Jurbarko, nuo Šiaulių iki Akmenės ir Mažeikių.

Atrodo, aušta nauja politinė „Nemuno aušra“: jei Seimo rinkimai būtų buvę šį birželį, o ne spalio 13 d., kaip kad vyks, ši tik pernai lapkritį įsteigta partija būtų buvusi trečia, bent jau taip rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „Nemuno aušrą“ (8,7 proc. rėmėjų) lenktų tik Socialdemokratų partija (LSDP) (13,8 proc.) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) (10,1 proc.).

Ar toks naujokų šuolis aukštyn – laikinas naujumo efektas, kaip kad buvo ir dar vienai Seimo rinkimų debiutantei – 2022 m. sausį įsisteigusiai ekspremjero Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, meilė kuriai paskui kiek nublanko?

„Neabejoju, kad trečia vieta daugiamandatėje apygardoje „Nemuno aušrai“ gali būti pasiekiamas rezultatas. Partija įsisteigė labai tinkamu laiku, R. Žemaitaitis gerai pasirodė prezidento rinkimuose. Naujajai partijai palanku, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nesusitaria su Ignu Vėgėle ir jiems nėra iš kur įgyti papildomo antro kvėpavimo, o demokratai ir EP rinkimuose ne taip jau stipriai pasirodė, apskritai nėra taip, kad sugebėtų pažymėti savo politinę teritoriją, kelti konkrečių klausimų, kurie visuomenei būtų aktualūs“, – vertina Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Jo prognozėmis, pagal mandatus „Nemuno aušra“ gali būti ir žemiau, nes visoms naujoms partijoms iššūkis – vienmandatės apygardos, mat per trumpą laiką partijos struktūrų visoje šalyje nesusikuria.

Ar daug debiutantės narių, be R. Žemaitaičio ir prie jos prisijungusios buvusios „valstietės“ Agnės Širinskienės, galėtų išvardyti net šios partijos gerbėjai? „Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, – vardija M. Baltrukevičius, bet priduria: – Reikėtų pagalvoti, gal ką dar ir prisiminčiau.“

Tad, pasak analitiko, kas dar, be R. Žemaitaičio, gali laimėti vienmandatėse, sunku prognozuoti. Net ir paminėti politikai, žinomi ne tik iš savo narystės kitose partijose, bet ir įvairių skandalų, negarantuoja pergalės. Štai 2019 m. rinkimuose vienmandatėse A. Širinskienė ir A. Skardžius (anuomet „darbietis“) buvo tik ketvirti, A. Gedvilas (taip pat „darbietis“) – tik septintas.

Tačiau M. Baltrukevičius neatmeta tikimybės, kad Žemaitijoje yra nacionaliniu lygmeniu mažiau žinomų asmenų, kurie su šia nauja partija galėtų laimėti. Vis dėlto, analitiko prognozėmis, „Nemuno aušra“ matyt nebus labai rimtas žaidėjas vienmandatėse apygardose. „Valstiečiams“ jose žaidimas patogesnis, tad gali juos nurungti.

Maršrutai: „Kol Vilniaus ponai aiškinasi apie vienybę ir dalijasi postus, mes jau dirbame“, – pabrėžia į susitikimus su rinkėjais po Lietuvą važinėjantis „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis. / R. Žemaitaičio feisbuko nuotr.

Be stiprių koalicijų

Vis dėlto „Nemuno aušra“ – kol kas didžiausia artėjančių Seimo rinkimų intriga. Dar vienos – suburti rimtai pakonkuruoti dėl mandatų koaliciją – idėja žlunga.

Darbo partijos (DP) jau kažkelintą kartą gelbėti sugrįžęs Viktoras Uspaskichas pasiskelbė į Seimo rinkimus vesiąs „Taikos koaliciją“, į kurią jungiasi DP, Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, prie kurios prisijungė prezidento rinkimuose gegužę siekusio dalyvauti, bet parašų nesurinkusio buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus komanda, ir Žemaičių partija. Koalicijos kviečia prie jos jungtis ir kitus Lietuvoje žinomus nepartinius asmenis ir visuomenininkus.

Ar susijungę keturi politiniai nuliai gali tapti daugiau nei nuliu? M. Baltrukevičius primena, kad ši koalicija, tik dar be „darbiečių“, birželį dalyvavo Europos Parlamento (EP) rinkimuose, bet rimtai dėl mandatų nepakovojo – surinko vos 3,5 proc. balsų ir liko dvylikti, o DP rezultatas viena vieta dar prastesnis (1,7 proc.).

Kažkoks kvailas pasiteisinimas. Keista, kad jis nekandidatuoja. Ką partija laimi iš tokio manevro?

Jis sako netikintis, kad V. Uspaskichas vėl gali išgelbėti DP: „Nebe tie laikai, vienas asmuo gali tik ribotą laiką pats generuoti partijos populiarumą. Tai jis darė jau 20 metų. Be to, dabar, kai teisėsauga atlieka tyrimą dėl galimo EP lėšų įgijimo apgaule, jo reputacija ne pati geriausia. Klausimas, kiek, be V. Uspaskicho, žinomesnių „darbiečių“ kandidatuos su šia koalicija, nes daug jų iš partijos jau pasitraukė. Manau, ir R. Žemaitaitis kai kuriuos jų kalbina prisijungti. Tiesa, DP tebeturi nemenką valstybės dotaciją, o finansai rinkimuose svarbu.“

EP mandatą laimėjęs Petras Gražulis paskelbė buriantis „Kelkis Lietuva“ koaliciją, kuri sujungtų jo vadovaujamą Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus), Rimanto Jono Dagio vedamą Krikščionių sąjungą, Kęstučio Juknio pirmininkaujamą Profesinių sąjungų centrą ir Raimondo Grinevičiaus vadovaujamą Lietuvos šeimų sąjūdį.

„Tautos ir teisingumo partija – priedas prie vieno politiko ir be P. Gražulio ji neturi galimybių, o Naglis Puteikis – politikoje jau kiek mušta korta. Sąjunga su P. Gražulio partija Krikščionių sąjungai – ne į naudą, nes tokiu formatu nėra realių galimybių prisikviesti I. Vėgėlę. Manau, ši koalicija pačiu geriausiu atveju gali gauti 3–4 proc., nes politikoje įprasta aritmetika neveikia, realesnis scenarijus – iki 3 proc. Šeimų sąjūdis, kaip ir kitos koalicijos narės, apklausose nėra toks populiarus, kad būtų išskiriamas į atskirą kategoriją“, – vertina M. Baltrukevičius.

Taigi galingos alternatyvos didžiosioms partijoms suburti nepavyksta. Analitiko manymu, koalicijai gyvybės įkvėpti galėtų tik I. Vėgėlė, tačiau gali būti, kad jis visai nedalyvaus Seimo rinkimuose. „Valstiečiai“ tikėjosi, kad prezidento rinkimuose jų remtas I. Vėgėlė įstos į jų partiją, nes po karčios patirties su S. Skverneliu norėjo nors kiek užsitikrinti, kad jis nepabėgs. Tačiau I. Vėgėlė nori būti nepriklausomas ir ne LVŽS, o koalicijos lyderis.

Tačiau vienų jis nenori, o kiti patys į koaliciją nenori. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis bendrą sąrašą su kitomis partijomis laiko nerealistišku.

Nacionalinis susivienijimas koalicijoje laukiamas, bet į ją nelabai nori. Krikščionių sąjunga gal tiktų I. Vėgėlei, bet ji siejasi su Tautos ir teisingumo sąjunga, kuri jam – raudona linija. Su „darbiečiais“ bičiuliautis nenori nei „valstiečiai“, nei I. Vėgėlė.

Beje, R. Žemaitaitis sakė taip pat sulaukęs įvairių kvietimų į rinkimus eiti kartu, bet visus atmetęs.

Svarstymai: I. Šimonytė – labai emocingas žmogus, bet ir labai atsakinga politkė, supranta, kad, jei ji nekandidatuotų, tai taptų rimta krize partijoje. Tad sunku įsivaizduoti, kad ji pasakytų ne. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Dilemos dėl vedlio

Tad kol kas didžiausia rinkimų intriga – „Nemuno aušra“, o pagal dabartines visuomenės apklausas LSDP pozicijos tvirčiausios. Tačiau, pastebi M. Baltrukevičius, jie nėra smarkiai atitrūkę nuo konkurentų. „Mindaugo Sinkevičiaus situacija, Vilijos Blinkevičiūtės neapsisprendimas pranašumo nesuteikia, visi konkurentai bandys tai panaudoti. Tiesa, vienmandatėse apygardose šios partijos pozicijos gali būti tvirtos ir galutinis rezultatas gali būti itin solidus“, – prognozuoja analitikas.

Vis dėlto, jo nuomone, socialdemokratai asmenybių prasme dar neatsigavo po Socialdemokratų darbo partijos atsiskyrimo. Tai bando kompensuoti naujais partijos vardais ir įžymiais nepartiniais asmenimis: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sąraše trečia, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – vienuolikta, gana naujas partijoje Klaipėdos eksmeras Vytautas Grubliauskas – dvyliktas, nors, bendrapartiečių nuomone, jis vertas tik 43-ios pozicijos.

Didžiausiai Lietuvoje partijai tarp savo per 14 tūkst. narių problemiška rasti gerą sąrašo vedlį. Dabar pirmoji – partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė, bet jei lažybų punktai priimtų statymus, būtų verta lažintis, kad EP mandato į Seimo ji nekeis. Prezidentas Gitanas Nausėda ją įvardijo kaip geidžiamą premjerę bet, lyg būtų LSDP atstovas spaudai, yra paviešinęs ir šios partijos atsarginį, bet realesnį, planą – Vyriausybei galėtų vadovauti ir Seimo narys Gintautas Paluckas, dabar partijos sąraše antras. Beje, jis buvo LSDP vedlys 2019 m. visų laikų nesėkmingiausiuose socialdemokratams Seimo rinkimuose, po kurių jis atsistatydino iš partijos lyderių.

Po partijos vidinio reitingavimo G. Paluckas buvo penktas, o lyderiavo narystę partijoje sustabdęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, nuteistas vadinamojoje čekiukų byloje (kaip ir kitos partijos, LSDP savo pirmininkės nereitingavo). „Dabar sąraše jis paskutinis, bet jei jam bus palankus aukštesnės instancijos teismo nutarimas, tada jau ne G. Paluckas, o M. Sinkevičius pretenduotų į lyderius“, – neabejoja M. Baltrukevičius.

141-a pozicija labiau geidžiama nei kokia 20-a, nes rinkėjai azartiškai reitinguoja paskutinįjį. Štai per praėjusius rinkimus konservatorius Matas Maldeikis laimėjo mandatą, iš tokios pozicijos perkeltas į 21-ą, ir tai nevienkartinis sėkmės atvejis.

Galingos alternatyvos didžiosioms partijoms suburti nepavyksta. Koalicijai gyvybės įkvėpti galėtų tik I. Vėgėlė, tačiau gali būti, kad jis visai nedalyvaus Seimo rinkimuose.

Ką pasakys I. Šimonytė?

Nevienkartinis atvejis ir partijoms remti savo susikompromitavusį bendrapartietį. Ne tik socialdemokratai, bet ir visuomenės apklausose jau senokai antroje pozicijoje įsitvirtinę konservatoriai reitinguodami skyrė gerą vietą reputaciją susigadinusiems politikams. Nemokamai abejotinos reputacijos verslininkų privačiu lėktuvu pasiskraidžiusią ir todėl priverstą atsistatydinti socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę konservatoriai ir jų rėmėjai išreitingavo į penktą poziciją. Tačiau atskleidžiant vis daugiau detalių dėl jos šeimos narių verslo, pagaliau ji pati susiprato ir paskelbė nebekandidatuosianti į Seimą.

Nei politikams, nei daliai rinkėjų, atrodo, teismo verdiktai ir politiko reputacija nesvarbūs: štai R. Žemaitaičiui Seime buvo inicijuota apkalta dėl antisemitinių pareiškimų, Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, bet prezidento rinkimuose jis laimėjo arti dešimtadalio balsų. V. Uspaskichui, nebe pirmą kartą turinčiam problemų su teisėsauga, trys partijos patiki būti vedliu.

Konservatoriai vis dar neturi atsakymo į esminį klausimą – ar Ingrida Šimonytė ves sąrašą. „Truputėlį keista, kad lig šiol nematome sprendimo, ir net sunku rasti to paaiškinimą. Gal M. Navickienės istorija politiškai tiek jautri, kad I. Šimonytė vengia tvirtai pasakyti savo sprendimą. I. Šimonytė – labai emocingas žmogus, bet ir labai atsakinga politikė, supranta, kad, jei ji nekandidatuotų, tai taptų rimta krize partijoje. Tad sunku įsivaizduoti, kad ji pasakytų ne, nebent būtų su politika nesusijusių asmeninių priežasčių“, – mano M. Baltrukevičius.

Galutinio sąrašo TS-LKD dar nepatvirtino, o pagal reitingą, kuriame savo nuomonę pareiškė beveik 7,5 tūkst. tiek partijos narių, tiek ir iš anksto užsiregistravusių jos rėmėjų, kaip ir prieš ketverius metus pirmas – Laurynas Kasčiūnas, neseniai tapęs krašto apsaugos ministru. Po jo – nauja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir I. Šimonytė nereitinguoti.

Situacija: M. Baltrukevičius sako netikintis, kad V. Uspaskichas vėl gali išgelbėti DP. / V. Balkūno / BNS nuotr.

Kas valdys

Tad likus vos kelioms dienoms, kai partijos dar gali pareikšti norą varžytis dėl Seimo mandatų, pirmadienį, baigiasi savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registracija. Prognozės, bent jau remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, teikia vilčių laimėti mandatus maždaug trečdaliui iš aštuoniolikos partijų, jau pareiškusių norą stoti į rinkimų kovą.

Be trijų dabartinių apklausų lyderių – LSDP, TS-LKD ir „Nemuno aušros“, 5 proc. barjerą gali įveikti Liberalų sąjūdis, demokratai ir „valstiečiai“. „Nebūčiau šokiruotas, jei kurie ir užkliūtų. Klausimas ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), kuriai tai žūtbūtiniai rinkimai norint grįžti į Seimą“, – sako M. Baltrukevičius.

Kitų galimybės vertinamos kukliau. Laisvės partijai apklausos sėkmės nerodo, o jos gerą rezultatą EP rinkimuose, ne vieno politologo nuomone, lėmė ne partijos vertinimas, o stiprus kandidatas – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Antros, kaip ir pirmos, lygos partijų sąrašai rodo lyderių badą. „Laisviečiai“ kvietė registruotis norinčius tapti kandidatais. Liberalų sąjūdis irgi ieško žvaigždžių iš šalies – vienmandatę atidavė buvusiam Valstybės saugumo departamento pareigūnui Tomui Gailiui, pagarsėjusiam vadinamojoje pranešėjo istorijoje, kai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl, kaip įtarė, neteisėtų savo vadovų veiksmų tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

LVŽS sąrašą ves į EP išrinktas Aurelijus Veryga. Taigi iš vienuolikos Lietuvos atstovų EP du, o gal ir trys (be V. Blinkevičiūtės, tikėtina, ir LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis) ves sąrašus į Seimą. Bet kokiu atveju tai rinkėjų apgaudinėjimas – ir jei paliktų EP, ir priešingu atveju. S. Skvernelis pareiškė, kad į EP išrinktas V. Sinkevičius į Lietuvą grįžtų dėl ministro portfelio.

Ne pirmąkart vengia vesti sąrašus partijų pirmininkai. „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis pareiškė negalįs kandidatuoti, nes vadovaus rinkimų štabui. „Kažkoks kvailas pasiteisinimas. Keista, kad jis nekandidatuoja. Ką partija laimi iš tokio manevro? Dabar „valstiečiai“, turėdami nemažą frakciją Seime, žurnalistų nešnekinami dažnai, nes daug kas iš jų neturi pakankamai kompetencijos komentuoti. A. Veryga – Briuselyje, tad frakcija bus matoma dar mažiau. Komunikaciniu požiūriu tai partijai blogai“, – mano M. Baltrukevičius.

Jo prognozėmis, Nacionalinis susivienijimas gal šiemet į Seimą dar nepateks, bet ši ar panašios pakraipos partija jame vėliau bus, nes beveik visoje Europoje, taip pat ir pas mūsų kaimynus, tokių partijų parlamentuose yra. Sunku bus peržengti kartelę ir Regionų partijai, nes, pasak analitiko, laimėti Seimo rinkimuose vien sakant, kad Širvintos – geriausia vieta Lietuvoje, sudėtinga.

Tikėtina, pergalę švęs socialdemokratai. Tačiau, atkreipia dėmesį M. Baltrukevičius, su kuo po rinkimų jiems eiti į koaliciją? Konservatoriai ir „laisviečiai“, jei paklius į Seimą, netinka, „valstiečiai“ ir „Nemuno aušra“ – irgi ne. LSDP gal norėtų demokratų, bet jie gali nenorėti. Liberalai irgi vargu ar jungtųsi. Tad valstybės laukia dar viena intriga – kas valdys?