„Labai dažnai privačių sklypų savininkai savo tvoras, želdinius ar kitus įrenginius ir statinius įrengia greta esančioje valstybinėje žemėje. Tai tampa didele problema, kai užgriozdinamos viešajam interesui naudojamos gatvės, skersgatviai, praėjimai, o pašalinimo procedūros yra ilgos ir biurokratizuotos. Norint pašalinti valstybinėje žemėje įrengtą tvorą, būtina kreiptis į savininką, jo prašyti tai padaryti, jeigu jis yra nepasiekiamas arba nenori geruoju pašalinti statinio, būtinas Nacionalinės žemės tarnybos įsikišimas ir neretai teismo sprendimai. Tai gali užsitęsti labai ilgai, kartais net daug metų. Nors situacija yra paprasta – statinys yra valstybinėje žemėje ir trukdo viešajam interesui“, – kalbėjo parlamentaras.

Tai tampa didele problema, kai užgriozdinamos viešajam interesui naudojamos gatvės, skersgatviai, praėjimai, o pašalinimo procedūros yra ilgos ir biurokratizuotos.

Žemės naudojimo kontrolę užtikrina Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, savivaldybės ir kitos institucijos.

„Savivaldybės skundžiasi, kad neįmanoma tvarkyti siaurų gatvių, kur labai trūksta vietos įrengti važiuojamąją dalį ir šaligatvį, nes labai daug statinių būna įrengta ant valstybinės žemės ir kiekvienu atveju būtina vykdyti ilgas ir sudėtingas procedūras. Taigi gyventojai, bendruomenė, kurią sudaro ir pažeidžiamiausios grupės – pagyvenę žmonės, neįgalieji, maži vaikai – yra paliekamos be šaligatvių, nes atskiri asmenys yra nelegaliai ir neteisėtai pastatę kokias nors tvoras ne savo žemėje“, – sako K. Masiulis.

Jo duomenimis, kasmet visoje Lietuvoje Nacionalinės žemės tarnybos specialistai atlieka daugiau nei po 14 tūkst. planinių ir neplaninių valstybinės žemės naudojimo patikrinimų.