Kauno mero ir vicemerų komandiruotės: ką parvežė?

Šiais metais Kauno miesto vadovai maišė pasaulio žemėlapį, vyko į įvairias šalis, kad užmegztų miestui naudingų ryšių ar parsivežtų naudingų patirčių, kurios padėtų Kaunui augti.

Mero kelionės

Šiais metais Kauno meras Visvaldas Matijošaitis keliavo po Europą, domėjosi ir krepšinio, ir kultūros reikalais.

Kauno miesto savivaldybės specialistai „Kauno dienai“ nurodė, kad gegužę meras lankėsi Vokietijoje (Berlyne). Komandiruotės metu buvo palyginta Kaune ir Berlyne organizuoto Eurolygos finalo ketverto organizacinė patirtis. Su Eurolygos generaliniu direktoriumi Pauliumi Motiejūnu aptarti renginių organizavimo iššūkiai.

„Dalyvavimas renginyje suteikė galimybių plėsti tarptautinį bendradarbiavimą“, – pažymėta dienraščiui atsiųstame komentare.

Rugsėjį vykusi komandiruotė į Prancūziją (Paryžių) buvo skirta  susitikimams su partneriais šioje šalyje. Be to, aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės ir nauji projektai, galintys stiprinti ryšius ir plėsti kultūrinius mainus tarp šalių.

Lapkritį V. Matijošaitis aplankė Kauno miesto partnerį Grenoblį (Prancūzija). Dalyvavo Lietuvos sezono Prancūzijoje renginyje – architektūros parodos atidaryme. Komandiruotės metu aptarti bendri projektai ir tolesnio bendradarbiavimo galimybės.

Mero delegacija gruodžio 4–7 d. lankėsi Italijoje Brešos miesto merės kvietimu. Tai buvo atsakomasis vizitas, skirtas šių metų liepos 5-ąją Kaune pasirašytai miestų partnerių bendradarbiavimo sutarčiai įtvirtinti.

„Viešnagės metu suplanuoti renginiai ir susitikimai, skirti galimiems Kauno ir Brešos miestų tarpusavio partnerystės projektams pristatyti, dalijantis gerosiomis patirtimis ir siekiant bendrų tikslų inovacijų, aplinkos apsaugos, sporto, kultūros ir mobilumo srityse“, – sakė savivaldybės specialistai.

Bendrystė: tarp Kauno ir Italijos Brešos miestų pasirašyta susigiminiavimo sutartis. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Idėjos „Mokslo salai“

Mero pavaduotojas Andrius Palionis šiųmetes komandiruotes pradėjo sausį, dalyvavęs Tartu mieste (Estija) vykusiuose „Europos kultūros sostinės 2024“ atidarymo renginiuose. Vizito metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, gauta naudingos informacijos apie Europos kultūros sostinės renginių organizavimą, šiuolaikinio meno erdves, inovacijų ir mokslo sinergiją ir edukacines iniciatyvas.

Kartu aplankytas Tartu mokslo centras AHHAA. Tai, pasak vicemero, buvo vertinga viešnagė ir patirtis rengiantis „Mokslo salos“ muziejaus atidarymui Kaune.

Tartu mokslo centrą aplankė ir kitas vicemeras Tomas Jarusevičius. Jis į Estiją šiemet vyko du kartus.

„Per 2024-uosius buvau išvykęs vos du kartus. Atsitiktinumas, tačiau abi komandiruotės – į kaimyninę Estiją. Sausio pabaigoje su kolegomis viešėjome Tartu – pasveikinome miestą partnerį su Europos kultūros sostinės metų pradžia. Kartu įvertinome estų patirtis vystant startuolių ekosistemą, taip pat jų mokslo centro AHHAA ekspoziciją ir veiklos ypatumus, kurie ypač aktualūs Kaunui atveriant „Mokslo salos“ duris Nemuno saloje.

Po mėnesio – antras vizitas Estijos sostinėje Taline. Dalyvavome konferencijoje medinės architektūros tema ir aplankėme su tuo susijusius kaimynų estų projektus, iš arčiau susipažinome su tenykščiais statybos ir daugiabučių atnaujinimo pavyzdžiais, pasitelkiant skydinės renovacijos metodus. Kaunui visa tai aktualu įgyvendinant programą „Revoliucija“ ir rūpinantis greitesniais, efektyvesniais ir rezultatyviais gyvenamųjų būstų renovacijos procesais mieste“, – pasakojo T. Jarusevičius.

Vyko į Japoniją

Kovo mėnesį A. Palionis dalyvavo Suomijoje, Helsinkyje, Baltijos miestų sąjungos organizuotoje Baltijos kompetencijos programoje. Čia pasisemta patirties civilinės saugos klausimais. Spalį vicemeras vyko į Japoniją, kurioje sudėlioti kultūriniai, švietimo, infrastruktūros įrengimo akcentai.

„Tai buvo atsakomasis vizitas į Hiracukos miestą, su kuriuo praeitų metų lapkritį Kaune pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Tuo metu į Kauną buvo atvykęs Hiracukos meras su delegacija.

Vizito metu susipažinome su japonu patirtimi, kaip mokyklose organizuojamas įtraukusis ugdymas. Turėjome unikalią galimybę palyginti jų praktiką su mūsų diegiama lietuviškąja sistema. Aptarėme, kas jiems pasiteisino, o kas ne. Taip pat vertinome infrastruktūros aspektus – ugdymo įstaigų patalpų išdėstymą, erdvių funkcionalumą Japonijoje ir Lietuvoje.

Susipažinome su centralizuota moksleivių maitinimo sistema, maisto gamybos technologija, planavimu. Hiracukoje moksleiviams maistas yra gaminamas vienoje vietoje ir paskui išvežiojamas po ugdymo įstaigas“, – apie vizitą Japonijoje kalbėjo A. Palionis.

Jis pridūrė, kad komandiruotės metu apsilankė prieš kelerius metus atidarytame koncertų centre. „Pagrindinės salės techniniai kriterijai labai panašūs kaip mūsų planuojamo M. K. Čiurlionio koncertų centro. Aiškinomės, kurie techniniai sprendiniai, ypač aptarnaujamojoje zonoje, pasiteisino, o ką keistų ar tobulintų“, – teigė vicemeras.

Pasak mero pavaduotojo, kelionės į Japoniją temų spektras buvo itin platus, tad ši komandiruotė į tolimą šalį suteikė daug žinių ir patirčių.

„Be to, susipažinome su tenykšte atliekų rūšiavimo, tvarkymo sistema. Japonija daugiau atliekų veža deginti, nei tai leidžia daryti ES ir Lietuvos teisės aktai. Apsilankėme įmonėje, kuri šiuo metu vysto ir testuoja įrangą, skirtą viešojo transporto autonominiam judėjimu numatytais maršrutais mieste“, – pridūrė A. Palionis.

Tai buvo atsakomasis vizitas į Hiracukos miestą, su kuriuo praeitų metų lapkritį Kaune pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Išvardytas patirtis Japonijoje papildė ir kultūriniai akcentai. A. Palionis turėjo galimybė dalyvauti pirmą kartą Japonijoje surengtose Kauno dienose. Renginių ciklą sudarė įvairūs kultūros, kulinariniai, rankdarbių renginiai, parodos, mugės.

„Įvyko du atskiri susitikimai su Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje Aurelijumi Zyku, Hiracukos meru, vicemerais, tarybos nariais, asocijuotų verslo organizacijų atstovais. Buvome supažindinti su pagrindiniais miesto iššūkiais ir plėtros planais.

Be to, aplankėme ir dar vieną miestą partnerį Jaocu. Vizito metu apsilankėme Chiune’ės Sugiharos memorialiniame muziejuje, kuris yra didžiausias toks muziejus pasaulyje. Apžiūrėjome ekspozicijas kartu su meru Masanori Kaneko. Tarp eksponatų – ir 2020 m. Kauno dovanota skulptoriaus Martyno Gaubo sukurta statulėlė – paminklo Ch. Sugiharai Kaune miniatiūra“, – pasakojo vicemeras A. Palionis.

Baltijos miestų sąjunga

Trečiasis Kauno vicemeras Mantas Jurgutis šiųmetes komandiruotes skyrė daugiausia Baltijos miestų sąjungos reikalams, tad aplankė kelis Europos miestus. Į tolimąją Meksiką mero pavaduotojas vyko kartu su jaunųjų sportininkų delegacija.

M. Jurgutis balandį lankėsi Latvijoje (Rygoje). Komandiruotės metu jis pirmininkavo Baltijos miestų sąjungos valdybos posėdžiui. Taip pat susipažino su Rygos miesto strateginiais planais ir urbanistiniu vystymusi. Buvo aptarti Ukrainos miestų narystės Baltijos miestų sąjungoje klausimai, svarstytos darbo grupės dėl Ukrainos miestų integracijos veiklos aktualijos. Gruodžio 3–6 d. vicemeras lankėsi Briuselyje, kur dalyvavo Baltijos miestų sąjungos vykdomosios valdybos posėdyje.

Vasaros viduryje M. Jurgutis vyko į Meksiką (Leoną). Vicemeras dalyvavo Tarptautinėse vaikų žaidynėse (ICG), į jas lydėjo Kauno miesto jaunųjų sportininkų rinktinę, šiemet į Lietuvą parvežusią rekordiškai daug iškovotų trofėjų.

„Vicemeras atstovavo mūsų miestui žaidynių komiteto posėdyje, Generalinėje Asamblėjoje ir teikė organizacinę pagalbą Kauno atstovams“, – komentare teigė savivaldybės atstovai.

Dar viena M. Jurgučio kelionė įvyko lapkritį į Prancūzijos Grenoblio miestą. Vizitas buvo skirtas Kauno ir Grenoblio miestų partnerystei ir bendradarbiavimui pažymėti.

Idėjos: vicemerai patirties, kurią galėtų pritaikyti „Mokslo salai“, ieškojo ir Estijoje. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Administracijos kelionės

Šiemet į komandiruotes vyko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, ir jo komanda.

T. Metelionis kovo mėnesį vyko į Suomiją (Helsinkį), kur dalyvavo Baltijos miestų sąjungos organizuojamoje Baltijos kompetencijos programoje. Komandiruotės metu domėtasi civilinės saugos sistema. Aplankytos Helsinkio civilinės gynybos slėptuvės, diskutuota su kitų Baltijos šalių atstovais civilinės saugos klausimais, pasisemta gerosios patirties ir apsvarstytos tolesnio bendradarbiavimo galimybės.

Gegužę administracijos direktorius vyko į Vokietiją (Miuncheną) ir dalyvavo Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio parodoje IFAT 2024. Šios kelionės tikslas – užmegzti ryšių su tarptautiniais pramonės atstovais, susipažinti su naujos komunalinės technikos, pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo galimybėmis.

„Komandiruotės metu buvo susipažinta su naujausiais sprendimais vandens, nuotekų, atliekų ir žaliavų valdymo srityse. Analizuotos tvaraus gamtos išteklių naudojimo technologijos, atliekų perdirbimo ir nuotekų valymo sprendimai. Dalyvauta diskusijose su gamintojais apie komunalinių atliekų, maisto surinkimo ir gatvių valymo technikos patvarumą, taip pat aptartos komunalinės ir kelių technikos elektrifikavimo ir automatizavimo tendencijos“, – sakė savivaldybės atstovai.

Spalį T. Metelionis su A. Palioniu vyko į Japoniją.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras rugsėjį vyko į Italiją (Brešą). Vizito metu susipažino su Brešos miesto planuojamu tramvajaus sistemos projektu, įskaitant jo planavimą, įgyvendinimą ir eksploatavimą. Kita P. Kero komandiruotė – rugsėjį į Lenkiją. „Čia taip pat susipažinta su Torunės miesto tramvajų sistemos valdymu, plėtra ir technologijomis, siekiant pritaikyti gerąją patirtį Kauno miesto viešojo transporto sistemos plėtrai“, – komentavo miesto specialistai.

Kitas direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas vasarį vyko į komandiruotę Estijoje (Taline). Jos metu dalyvavo 5-ajame forume „Baltijos medinė statyba 2024“. Gegužę jis vyko į komandiruotę Švedijoje, Vekšėje. Šis miestas – Kauno partneris.

„Įgyta vertingos patirties ir parvežta gerųjų pavyzdžių tvarios miesto plėtros, transporto organizavimo ir urbanistikos temomis. Aptartas tvarumo principų taikymas renovacijos projektuose, įskaitant bendruomenės įtraukimą ir energijos efektyvumą. Pristatyti finansavimo modeliai, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, aktualios Kaunui įgyvendinant kompleksiško kvartalų atnaujinimo programą „Revoliucija“. Taip pat dalytasi patirtimi apie dviračių eismo skatinimą ir transporto stebėjimo sistemas“, – komandiruotės tikslus vardijo savivaldybės atstovai.

Rugsėjį įvyko G. Barčausko komandiruotė į Ispaniją. Valensijoje dalyvauta tarptautiniame fotografijos festivalyje „ValenciaPhoto“, pristatant Kauno tarpukario architektūros paveldą – atidaryta kauniečio fotomenininko Gintaro Česonio paroda apie Kauno modernizmą. Pristatytos M. K. Čiurlionio fotografijų ir prof. Romualdo Požerskio parodos, plačiau supažindinančios su Lietuvos menininkų kūryba. Pasak miesto specialistų, šis vizitas prisidėjo stiprinant Lietuvos kultūros matomumą, pabrėžiant Kauno, kaip UNESCO paveldo miesto, reikšmę ir skatinant kultūrinį bendradarbiavimą.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė sausį vyko į Estiją (Tartu) – „Europos kultūros sostinės 2024“ atidarymą. Kovą ji deleguota į Singapūrą susipažinti su pažangiausia pasaulyje laikoma tenykšte švietimo sistema, siekiant prisidėti prie kauniečių mokinių pasiekimų gerinimo.

„Įgyta vertingų įžvalgų apie Singapūro švietimo lyderystę ir praktikas. Susipažinta su pažangiomis profesinio tobulėjimo strategijomis. Vizitas suteikė progresyvių idėjų apie galimą pažangą ir inovacijas, pritaikomas mūsų švietimo sistemoje“, – „Kauno dienai’ nurodė savivaldybės specialistai.

Spalį E. Andriuškienė lankėsi Japonijoje, siekiant stiprinti Kauno ir Japonijos miestų bendradarbiavimą, plėtoti kultūrinę ir verslo partnerystę, aptarti bendrus projektus ir iniciatyvas, susijusias su meno, kultūros, švietimo mainais.

Specialistų stažuotės

Dienraštis pasiteiravo, kokių savivaldybės skyrių vedėjai ar specialistai šiemet vyko į komandiruotes ir koks buvo jų tikslas.

„Kauno dienai“ pateiktame atsakyme nedetalizuotos konkrečios pareigybės. Komentare nurodoma, kad administracijos darbuotojai buvo komandiruoti į Estiją, Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Italiją, Suomiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Belgiją, Singapūrą, Meksiką, Japoniją ir Čekiją.

„Šių komandiruočių tikslas buvo atstovauti Kauno miesto savivaldybei, susipažinti su atitinkamais valstybių ir miestų partnerių pasiekimais skirtingose srityse: švietimo, susisiekimo ir vietinio transporto, atliekų tvarkymo, civilinės saugos ir kt.

Savivaldybės administracijai kolegos atstovavo dalyvaudami Lietuvoje vykusiuose renginiuose, mokymuose, konferencijose ir seminaruose“, – komentavo savivaldybės atstovai.

Keliavo ir tarybos nariai

Šiais metais du tarybos nariai taip pat lankėsi keliuose Europos miestuose. Štai Kauno tarybos narė Loreta Matijošaitė gegužės mėnesį dalyvavo Vokietijoje (Berlyne) vykusiame 2024 m. Eurolygos finalo ketverte, siekiant įvertint organizacines patirtis ir palyginti su 2023 m. Kaune įvykusiu renginiu.

Rugsėjį ji vyko į Prancūziją (Paryžių), kur reprezentavo Kauno miestą Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje programos renginiuose.

Tarybos narys Tomas Žebuolis spalį vyko į Čekiją (Brno). Komandiruotės metu dalyvavo Kauno ir Brno miestų bendradarbiavimo 30-mečio jubiliejui skirtuose renginiuose. Susitikimas su Brno miesto vicemeru ir naujuoju ambasadoriumi esą leido gilinti ryšius.

„Parodos atidarymas ir filmo peržiūra padėjo pristatyti Lietuvos kultūrą Brno gyventojams. T. Žebuolis lankėsi ir Vokietijoje – Kauno ir Lipės bendradarbiavimo 35 metų jubiliejui skirtuose renginiuose“, – pažymėta „Kauno dienai“ skirtame komentare.

Šiemet Kauno mero, vicemerų ir tarybos narių komandiruotėms išleista beveik 18,5 tūkst. eurų. Administracijos darbuotojų komandiruotėms skirta daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Kas atvyko į Kauną?

Kauno atstovai šiais metais ne tik keliavo po įvairius pasaulio miestus, bet ir mūsų mieste priėmė garbių svečių.

Vienas iš svarbesnių vizitų – Europos turizmo komisijos generalinė konferencija Kaune, vykusi gegužę. Joje dalyvavo beveik 100 asmenų iš įvairių Europos valstybių. Buvo kalbama apie iššūkius, su kuriais susiduria miestai turizmo srityje.

Į Kauną buvo atvykę delegacijų iš Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Italijos ir kitų šalių. Šiuose susitikimuose su Kauno atstovais vyravo temos nuo miesto saugumo, patrauklumo didinimo iki kultūros ir švietimo klausimų. Organizuoti skandinavų, frankofonijos mėnesiai, Čekijos, Japonijos dienos ir kiti renginiai.

„Svarbu paminėti, kad Italijos vizito metu buvo pasirašyta susigiminiavimo sutartis su Brešos miestu. Bendradarbiavimas su Breša prasidėjo daugiau kaip prieš 20 metų, ketinimų protokolas pasirašytas dar 2002-aisiais. Sulaukėme nemažai delegacijų iš Japonijos – Fukujamos, Hirošimos, Hiracukos, Jaocu, Kandos universiteto ir kt.“, – svečių vizitai Kaune išvardyti „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių