Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Jais siekiama spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo problemas, gaunant didžiausią ekonominę naudą valstybei. Šiuo metu pernuomojant valstybinės žemės plotus, neretai pelnomasi žemę dirbančių žmonių sąskaita.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.
Nušalintojo prezidento Rolando Pakso šeimos kiemo tvora juosia Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančią miško žemę, priklausančią valstybei, skelbia „Delfi“.
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus galės pretenduoti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos.
Seimas linkęs leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė siūlymui, kad nuo 2024 metų liepos būtų suformuotas valstybinės žemės rezervo fondas investicijų projektams. Siūloma sukurti naują modelį, kuris leistų rezervuoti žemę projektams dar nesant potencialaus investuotojo.