- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Ignas Vėgėlė
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
-
Kandidatai prezidento rinkimuose nesutaria dėl sankcijų Rusijai ir...
Kandidatai šalies vadovo rinkimuose skirtingai mato poreikį suvienodinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.
„Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.
Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.
„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.
Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.
Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.
„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.
Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.
„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.
„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.
Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis.
„Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.
„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.
„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.
„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.
Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.
Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai sutaria: prezidento rinkimų rezultatai yra signalas konservatoriams ir I. Šimonytei
Dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasiekus įtikinamą pergalę prezidento rinkimuose, Lietuvos politologai sutaria – tai galima vertinti ir kaip signalą konservatoriams bei premjerei Ingridai Šimonytei. Jų teigimu,...
-
Ekspertai: G. Nausėda toliau kritikuos koaliciją, bet gali švelninti poziciją dėl ministrų
Prezidentu perrinkus dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, BNS kalbinti politologai prognozuoja, kad jis toliau kritikuos konservatorių Vyriausybę, tačiau gali švelninti toną dėl Ministrų kabineto sudėties kaitos. ...
-
D. Nausėdienė dėkoja žmonėms už palaikymą: tai yra darbo visuomenei įvertinimas
Antrai prezidento kadencijai perrinkto šalies vadovo Gitano Nausėdos sutuoktinė, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė dėkoja žmonės už palaikymą. Anot jos, G. Nausėdai išreikštas rinkėjų pasitikėjimas simbolizuoja ir v...
-
Perrinktas G. Nausėda: būsiu orientuotas į rezultatus
Dar vienai kadencijai šalies vadovo poste perrinktas Gitanas Nausėda žada, kad ateinančius penkerius metus bus „į rezultatus orientuotu prezidentu“. Jis taip pat tikina, kad toliau lankysis regionuose bei sieks suburti partijas, jog jos ...
-
G. Nausėda – apie pokyčius komandoje, bendradarbiavimą su partijomis ir kelius
Pergalę antrajame prezidento rinkimų ture deklaravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda sako galvojantis apie pokyčius savo komandoje. ...
-
Gyventojams laukiant G. Nausėdos Daukanto aikštėje, prezidentas į Prezidentūrą neatvyks
Simono Daukanto aikštės rūmų kieme kelios dešimtys gyventojų laukia atvykstančio antrai kadencijai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos. Visgi, prezidento komandos atstovai informavo, kad šalies vadovas kalbą sakys savo &scaro...
-
Prezidento rinkimų rezultatus vadina prognozuotais
Prezidento rinkimus ryškia balsų persvara sekmadienį laimint dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tokia baigtis buvo nuspėjama. ...
-
V. Adamkus su pergale rinkimuose pasveikino G. Nausėdą: džiaugiuosi tokiu užtikrintu laimėjimu
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su pergale rinkimuose sveikina šalies vadovą Gitaną Nausėdą. ...
-
Rinkimus laimėjęs G. Nausėda: galvoju apie tolesnį gerovės valstybės įgyvendinimą34
60-metis ekonomistas Gitanas Nausėda sekmadienį perrinktas Lietuvos prezidentu. ...
-
I. Šimonytės skambučio sulaukęs G. Nausėda dėkojo jai už garbingą kovą
Pralaimėjimą pripažinusios konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės skambučio sulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį padėkojo jai už garbingą kovą ir turiningas diskusijas kampanijos metu. ...