„Antrąją kadenciją aš sieksiu rezultatų, būsiu orientuotas į rezultatus netgi dar labiau, negu buvau pirmąją kadenciją. Pagal galimybes sieksiu, kad politinės partijos sutartų dėl pačių svarbiausių Lietuvai klausimų. Visada bus klausimų kurie mus skiria, sunkiai gali būti priimti konsensusu, tačiau svarbiausi mūsų saugumo, užsienio politikos, o ir socialinės politikos klausimai galėtų būti priimami bendru sutarimu“, – sekmadienį vakare teigė G. Nausėda.

„Kaip prezidentas čia matau dideles galias ir didelį veiklos lauką veikti. (...) Džiaugiuosi tuo, kad mane parėmusių žmonių aprėptis tokia didelė. (...) Aš ir toliau lankysiuosi regionuose, stebėsiu, kaip keičiasi gyvenimas mūsų įvairiuose Lietuvos kraštuose, regionuose ir darysiu tą labai nuoširdžiai“, – akcentavo jis.

Tuo metu vertindamas savo pirmą kadenciją G. Nausėda sakė, kad ji nebuvo lengva ir vyko permainingomis aplinkybėmis.

„Tai įvertinimas to penkerių metų darbo, kuris nebuvo lengvas, vyko permainingomis aplinkybėmis. Kadencija buvo pažymėta tiek pandemijos, tiek nelegalios migracijos iššūkiais, prezidento rinkimai Baltarusijoje, o po to prasidėjęs baisus karas Ukrainoje komplikavo ir vidaus politikos situaciją“, – sakė šalies vadovas.

„Bet stengiausi visada ieškoti sprendimų, nepamiršti gerovės valstybių siekių, kuriuos buvau išsikėlęs prieš pirmąją kadenciją ir šiandien tiesiog noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, nesvarbu, ar jie gyventų Vilniuje, ar Kaišiadoryse, ar Kretingoje, ar Šiauliuose, ar Alytuje. Jūsų balsas man suteikia mandatą ir tai yra tvirtas mandatas“, – aiškino jis, pažymėjęs, kad pasitikėjimo kreditas įpareigoja veikti.

Kaip prezidentas čia matau dideles galias ir didelį veiklos lauką veikti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 1840-ies iš 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda renka 75,24 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė I. Šimonytė kol kas sulaukė 23,25 proc. rinkėjų palaikymo.

Kaip ir 2019 m., antroje vietoje liko konservatorių kandidatė I. Šimonytė, sulaukusi 22,10 proc. palaikymo. Praėjusių rinkimų antrajame ture už politikę balsavo 33,04 proc. piliečių.

Šiek tiek anksčiau sekmadienio vakarą pralaimėjimą pripažinusi I. Šimonytę pasveikino antrai kadencijai perrinktą G. Nausėdą. Taip pat šalies vadovą pasveikino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Lenkijos vadovas Andrzejus Duda.

G. Nausėda žada svarų dėmesį gynybai: laisvė – trapus indas, negalima leisti jam įtrūkti

Prezidentu perrinktas G. Nausėda žada reikšmingą dėmesį skirti užsienio politikai ir gynybai, įskaitant Vokietijos brigados priėmimą.

„Lietuvos nepriklausomybė, laisvė yra kaip tas trapus indas, kurį mes privalome branginti, saugoti, neleisti jam įtrūkti“, – žurnalistams vėlų sekmadienio vakarą sakė šalies vadovas.

Naujausiais duomenimis, G. Nausėda rinkimuose surinko 75,24 proc. balsų, o jo varžovė, konservatorių kelta premjerė I. Šimonytė – 23,25 proc. balsų.

Kaip svarbiausius partnerius šalies vadovas įvardijo Jungtines Valstijas, Vokietiją, Lenkiją, Baltijos valstybes.

„Turime labai panašią poziciją tais klausimais, kurie yra kertiniai: parama Ukrainai, požiūris į Rusijos grėsmę“, – teigė G. Nausėda.

Jis tvirtino ketinantis tęsti tuos darbus, kuriuos pradėjo. Tą padaryti, anot prezidento, padės per pastaruosius penkerius metus užmegztos pažintys su kitų šalių vadovais.

G. Nausėda vylėsi, kad tai leis Lietuvai tarptautinėje arenoje imtis ir „lyderės vaidmens“.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, o tai – „geras būdas parodyti lyderystę“, šalyje jau surengus tokius renginius kaip NATO viršūnių, Trijų jūrų susitikimai.

„Lietuva tampa vieta, kurioje pasaulio lyderiai gali diskutuoti svarbiais mūsų būties klausimais“, – sakė jis.

Jūrų sienos su Latvija klausimas

G. Nausėda taip pat pareiškė besitikintis, jog antrosios kadencijos metu bus galima grįžti prie diskusijų su Latvija dėl jūrų sienos.

„Tikiu, kad tikrai bus galimybė prie jo grįžti, ir gal net susidarys palankesnės sąlygos jį spręsti, nes ta priešprieša dėl to, kam priklauso tariama nafta, kurios ten greičiausiai net nėra, trukdydavo susitarimą“, – sakė prezidentas.

Latvijos parlamente iki šiol neratifikuotos abiejų šalių jūrinės sienos klausimas, anot jo, yra „praradęs dinamiką ir aktualumą“ dėl pasikeitusių aplinkybių.

„Šis klausimas įgijo truputį kitokį potėpį. Mes pradėjome visiškai kitomis aplinkybėmis, kuomet iš tikrųjų buvo galvojama, kad toje vietoje reikia ieškoti naftos resursų, pradėti žvalgybos darbai, kilo visiškai nereikalingos įtampos tarp mūsų puikios kaimynės“, – teigė G. Nausėda.

„Dabar mes kalbame daugiau apie visai kitus dalykus – vėjo energetikos parkus ir panašiai. Tai aš atvirai pasakysiu – šis klausimas yra praradęs dinamiką ir aktualumą abiem valstybėms“, – pridūrė jis.

Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija.