Kampanijos metu G. Nausėda žadėjo, kad jam prisiekus antrajai kadencijai ir Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, jos sudėtyje galėtų keistis daugiau nei keli ministrai.

„Turbūt daug kam bus įdomu, kaip jis elgsis po to vadinamo mandagumo atsistatydinimo Vyriausybės. Jis ir jo patarėjai yra kalbėję apie tai (ministrų keitimą – BNS)“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Žinoma, galima tai laikyti tik rinkiminės kampanijos dalimi norint mobilizuoti rinkėjus ateiti balsuoti, bet, kita vertus, turbūt jis nevengs išsakyti kritikos kai kuriems ministrams ir čia svarbiausias klausimas, kaip jam pavyks rasti kalbą su premjere šiais klausimais“, – pridūrė politologas.

R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad G. Nausėdos rinkėjai gali nesuprasti ministrų keitimo likus nedaug laiko iki Seimo rinkimų.

„Tas užsispyrimas, jeigu jis pasirinktų keisti kai kuriuos ministrus ir jam nepavyktų įtikinti premjerės, gali ilgainiui pradėti atrodyti sunkiai suprantamas nemažai daliai rinkėjų, nes čia irgi yra tam tikros sveiko proto ribos, kiek jis gali spausti žinant, kad jau rudenį bus formuojama nauja valdančioji koalicija ir nauja Vyriausybė“, – kalbėjo profesorius.

Tas užsispyrimas, jeigu jis pasirinktų keisti kai kuriuos ministrus ir jam nepavyktų įtikinti premjerės, gali ilgainiui pradėti atrodyti sunkiai suprantamas nemažai daliai rinkėjų.

Antroji prezidento kadencija turėtų prasidėti liepą, tuomet Vyriausybė ir grąžins savo įgaliojimus.

VU TSPMI profesorės Ainės Ramonaitės vertinimu, G. Nausėdos pareiškimas apie galimą įgaliojimų perdavimo procedūros panaudojimą realiems pokyčiams ministrų kabinete buvo „priešrinkiminis manevras siekiant mobilizuoti nepatenkintuosius konservatorių Vyriausybe“.

„O po rinkimų, spėčiau, jis bus nuosaikesnis. (...) Konfliktai, kurie gana ilgai jautėsi tarp konservatorių partijos ir prezidento, dabar lyg pašvelnėję ir kad labai smarkiai ietis laužytų, nemanau“, – kalbėjo politologė.

„Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tai nėra atsistatydinimas Vyriausybės, tai yra tik įgaliojimų grąžinimas ir nėra visai aišku, kokios čia prezidento galios kažką keisti ir ar tikrai prezidentui būtų prasminga veltis į rimtus konstitucinius ginčus ir paskui turėti galbūt problemų dėl to, kai liko mažai laiko tai Vyriausybei“, – pažymėjo A. Ramonaitė.

Prognozuoja kritiką valdantiesiems, lengvą darbą su socialdemokratais

R. Vilpišauskas svarstė, kad G. Nausėda tarprinkiminiu laikotarpiu gali aštriau kritikuoti valdančiuosius, taip padėdamas jį rinkimuose parėmusiems opoziciniams socialdemokratams.

Pasak jo, po spalį vyksiančių Seimo rinkimų įdomiausia bus, aplink kurią partiją formuosis nauja koalicija. Apklausų duomenimis, favoritais laikoma Lietuvos socialdemokratų partija.

„Ir tada jiems ta darbo pradžia formuojant Vyriausybę su prezidentu bus kiek lengvesnė nei dabartiniams valdantiesiems. Ar, vis dėlto, greitai vėl ta vidaus politika atves prie konfliktinių situacijų“, – sakė R. Vilpišauskas.

Jo  manymu, G. Nausėda ir socialdemokratai tikriausiai sutartų žmogaus teisių klausimais, tačiau įdomiausia – ar jie susikalbės mokesčių politikos ir gynybos finansavimo temomis.

„Ne tiek perskyros, kiek apskritai, kaip pavyktų rasti tvarius finansavimo šaltinius gynybai, nes matome, kad visiems sunkiai sekasi tai“, – sakė politologas.

„Tai ar būtų didinamas skolinimasis, dėl ko, atrodo, šiuo metu sutaria ir socdemai, ir G. Nausėda, ar to neužtektų, nes yra ribos ir ES nustatytos, ir šiaip brangu yra skolintis šiuo metu“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Pasak A. Ramonaitės, prognozuoti Seimo rinkimų baigtį dar anksti.

„Ta numatoma pergalė socdemų, tiesiog socdemai naudojasi proga pasišildyti Nausėdos šlovės spinduliuose, bet jie patys pakankamai pasyvūs buvo iki šiol rinkimų kampanijos metu“, – sakė profesorė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimus antrajame ture G. Nausėda laimėjo ryškius skirtumu – sulaukė apie 75 proc. rinkėjų palaikymo.

Jo varžovė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kelta premjerė Ingrida Šimonytė gavo beveik 24 proc. balsų.