„Premjerė turi pagrindo tai sakydama (...). Tas klausimas yra ne vieną kartą keltas ir praeityje, ir vienareikšmiškai bus keliamas ateity. Kodėl tas klausimas dabar tampa aktualus, nes geopolitinė situacija kinta. Grėsmių pobūdis auga, jei paklaustumėte žvalgybos, jie sakys – prie mūsų sienos šiandien pavojaus nėra, bet kad situacija keičiasi į blogąją pusę, paneigti negalima“, – BNS sekmadienį sakė G. Landsbergis.

„Mano formuluotė apsibrėžia tuo, kad premjerė žino, ką sako“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ penktadienį teigė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

„Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – tvirtino premjerė.

„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – pridūrė ji, paklausta, ar Lenkijoje galioja teisės aktai, kurie net ir jos kaimynės bei NATO sąjungininkės užpuolimo atveju ribotų galimybes dislokuoti savo karius Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministras BNS šeštadienį sakė negalintis komentuoti šio pareiškimo, tačiau pripažino, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.

Praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) atkreipė dėmesį, kad nepaisant kolektyvinę gynybą numatančio penktojo NATO straipsnio, Aljanso valstybės galimo Rusijos užpuolimo atveju turėtų būti pasiruošusios gintis pačios, kadangi iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.