Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ne tik grįžti prie diskusijų dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą, bet ir imtis veiksmų.
Nors europiečiai aktyviai pritaria tam, kad Ukrainai būtų siunčiama daugiau ginkluotės ir šaudmenų, jie ir toliau nėra linkę pritarti karių siuntimui į Ukrainą, rodo nauja analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) apklausa.
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lenkijos teisės aktai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį, įskaitant Lietuvą, vykstant kariniam konfliktui, užsienio reikalų ministras patvirtina šiuos teiginius.
Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasakė, kad galimybės į Ukrainą siųsti Vakarų šalių karius „negalima atmesti“, Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą. Jis tai sakė pasirodžius pranešimams, kad kai kurios Vakarų šalys gali apsvarstyti galimybę pasiųsti karius.
Kelios NATO ir Europos Sąjungos šalys svarsto dvišalius susitarimus dėl karių siuntimo į Ukrainą, pirmadienį sakė Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas).