„Didelė padėka tiems žmonėms, kurie nusprendė, kad jie turi spręsti, kad jie turi ateiti į rinkimus – nors kartais žmonės sako, kad balsavimas yra pareiga, aš sakyčiau, kad tai yra teisė“, – sekmadienio vakarą TS-LKD štabe žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Kai ta teisę naudoji (...), tuomet ateina ir tam tikra atsakomybė su tais pasirinkimais. Tai labai dėkoju tiems, kurie padarė sąmoningą apsisprendimą, sąmoningą pasirinkimą, pasirinko tokį Lietuvos vaizdinį, koks labiausiai atitinka jų įsitikinimus. Aišku, nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie pasirinko tęstinumą – kurie balsavo už Tėvynės sąjungą, taip pat už mūsų koalicijos partnerius“, – teigė ji.

„Esu dėkinga visiems, kas pasirinko už, o ne prieš. Man galbūt ne tiek svarbu, ką pasirinko už, bet svarbu, kad pasirinko už. Balsavimas kažkieno pykčiui nėra produktyvus, jis nėra kuriantis“, – pridūrė parlamentarė.

Klausiama, kokio rezultato tikėtųsi konservatoriams, I. Šimonytė nesileido į prognozes.

„Žinių iš apylinkių jeigu ir turime, tai tos žinios tikrai yra tokios, kad jokio paveikslo iš tų žinių negalime ekstrapoliuoti – bent šiuo momentu. Manau, po kelių valandų gal bus galima tą aiškiau matyti, bet ir tai labiau apie vienmandatininkų rezultatus, negu apie daugiamandatę (apygardą – ELTA)“, – sakė ji.

„Siūlyčiau komentuoti faktus, o ne kažkokius lūkesčius ar kažkokius konkrečius galbūt įsivaizdavimus, kaip galėtų būti“, – kalbėjo I. Šimonytė, pridurdama, kad tikisi „gero rezultato“.

Įvertino rinkiminę kampaniją: man ji buvo sudėtinga

Klausiama, kaip vertina šią rinkimų kampaniją, premjerė pripažino – buvo sunku derinti agitaciją ir pareigas Vyriausybėje.

„Man ji buvo sudėtinga, bet turbūt bet kuris premjeras, kuris dalyvauja rinkimuose, pasakytų tą patį – kadangi šalia kampanijos, šalia daugybės debatų (...), reikia dar kažkaip ir savo darbą dirbti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji taip pat pastebėjo, kad pastaroji kampanija pasižymėjo itin neigiama retorika konservatorių atžvilgiu. Anot ministrės pirmininkės, 2020 m. tokios pozicijos laikėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o dabar, jos vertinimu, taktiką perėmė ir kiti oponentai.

„Šioje kampanijoje buvo labai daug konservatorių. Buvo labai mažai debatų apie tai, ką konkurentai, oponentai darytų kitaip, kas jiems atrodo kitaip, kas yra negerai“, – kampanijos įspūdžiais dalijosi ji.

„Labiau ta kampanija oponentų buvo konstruojama per tai, kokie mes esame blogi, o ne per tai, kokie jie yra geri. Man atrodo, tai nėra tinkama kampanija“, – vertino ji, neprognozuodama, kiek tokie metodai gali būti naudingi ar žalingi.

G. Landsbergis: man atrodo, kad TS–LKD dalyvavimas koalicijoje, būtų sėkmė

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad sėkme rinkimuose būtų galima vadinti tai, jeigu TS-LKD vienu ar kitu formatu dalyvautų būsimojoje valdančiojoje koalicijoje.

„Manau, kad yra gana tikėtinas scenarijus, kad ypatingai sudarius tai, ką mes kvietėme padaryti – tą sanitarinį kordoną radikalioms partijoms, kad jos neateitų į koaliciją, neateitų į Vyriausybę – kad koalicijų sudarymai gali būti kitokie negu mes iki šiol matėme“, – konservatorių štabe komentavo G. Landsbergis.

„Ir Tėvynės sąjungos dalyvavimas būsimoje koalicijoje vienu ar kitu formatu, man atrodo, kad tai būtų sėkmė“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis įsitikinęs, kad centro kairės rinkėjai taip pat labiau palaikytų koaliciją su dešiniaisiais negu su radikaliomis politinėmis jėgomis.

„Centro rinkėjas, kurio dalis balsuoja už dešiniuosius, dalis už kairiuosius, nenori koalicijos su radikalais. Geriau jau eitų į koaliciją su dešiniaisiais ir naikintų tuos barjerus, kurie buvo kartais ir dirbtinai sudaryti paskutinius dvidešimt metų tam, kad nepakeistume valstybės vakarietiškos krypties“, – akcentavo G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis pabrėžia, kad į valdžią atėjus radikalioms politinėms jėgoms Lietuvai gresia prarasti partnerių pasitikėjimą.

„Ar mes norime tokios valstybės ateities, kur galbūt nusisuktų nuo mūsų partneriai, kur galbūt grėstų mums prarasti pasitikėjimą. Aš netęsiu toliau, bet jūs puikiai suprantate, ką reikštų Lietuvai šiandieną šitose mūsų geopolitinėse aplinkybėse prarasti partnerių pasitikėjimą“, – pabrėžė jis.

„Didelė dalis socialdemokratų rinkėjų tai irgi supranta, tai mūsų žinia yra jiems – mes pasiruošę, ar esate pasiruošę jūs“, – pridūrė TS-LKD lyderis.

Neatmetė galimybės apsilankyti LSDP štabe

Paklaustas, ar gali būti, kad konservatorių lyderiai šį vakarą apsilankys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkiminiame štabe, neatmetė tokios galimybės, tačiau tikino, kad tai dar yra ankstyvas klausimas.

„Spręsime, žiūrėkite, dar ankstyvas klausimas“, – lakoniškai atsakė politikas.

G. Landsbergis, vertindamas aukštą rinkimų aktyvumą taip pat pabrėžė, kad tai rodo, jog rinkėjai išgirdo siunčiamą žinutę, kad šiuose Seimo rinkimuose sprendžiasi Lietuvos ateitis.

„Reiškia išgirdo rinkėjas žinutę, kad Lietuvos ateitis sprendžiasi šiuose rinkimuose“, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.

Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.