- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – pirmoji iš lietuvių operos atlikėjų, kuriai prieš kelis dešimtmečius atsivėrė svarbiausios pasaulio scenos. Šiandien, atsigręždama į prabėgusius metus, solistė netikėtai pripažįsta, kad Lietuvoje buvo nemažai geresniais balsais gamtos apdovanotų dainininkų negu ji. Tačiau jai pavyko susiformuoti savo idealą ir pakako užsispyrimo jo siekti... Valensijoje Kalėdas sutikusią Violetą Urmaną kalbino muzikologė Eglė Ulienė.
– Esate pirmoji lietuvė, pasiekusi megažvaigždės statusą operos pasaulyje. O koks jūsų santykis su Lietuvos opera? Ar jaučiatės jos dalimi?
– Kai dar studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, didžiausia svajonė buvo sugebėti dainuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kai tik galėdavom, bėgdavom ten žiūrėti spektaklių: tuo metu dainavo Gehamas Grigorianas, Irena Milkevičiūtė, Nijolė Ambrazaitytė ir daug kitų puikių dainininkų, kurie tapo mums pavyzdžiu.
Po to taip susiklostė gyvenimas, kad atsivėrė sienos ir išvykau į užsienį: tai leido pasiekti platesnės karjeros. Aišku, visuomet smagu sugrįžti ir čia išeiti į sceną. Prieš išėjimą labai jaudinuosi, nes gimtinėje norisi pasirodyti kuo geriau. Paskutinis mano pasirodymas Lietuvoje buvo rečitalis 2018 m. Vilniaus festivalio programoje.
– Ko dainininkui labiausiai reikia, kad pasiektų vokalinių aukštumų?
– Tai ištisas savybių kompleksas, nes vien tik gerai dainuoti neužtenka. Mano, pradedančios dainininkės, balsas nebuvo nei labai skambus, nei galingas. Bet, klausydama geriausių pasaulio solistų įrašų, susiformavau savo idealą ir stengiausi iki jo „prisikrapštyti“. Turėdama visapusišką muzikinį išsilavinimą, kurį suteikė fortepijono studijos, siekiau ir savo balsu išmokti „groti“ taip, kaip man norėjosi – su visomis spalvomis ir niuansais.
Operos solistui reikia ir tam tikro scenos instinkto, leidžiančio tuo pačiu metu stebėti dirigentą, koordinuotai bendrauti su kolegomis ir valdyti savo vokalinį aparatą. Žinoma, šiais laikais nemažai galima pasiekti ir save reklamuojant, bet aš pati niekad neturėjau šitos „gyslos“.
– Ar reklamos srityje dainininkams nepadeda jų agentūros?
– Agentūros nepadeda, jos dirba savo darbą – savo kontaktų dėka randa tau kanalus. Man pasisekė, nes jau po pirmųjų tarptautinių konkursų turėjau dvylika agentūrų, kurios su manimi norėjo dirbti. Agentūros siunčia tave į perklausas, bet atsimenu ir tokių perklausų, kuriose puikiai pasirodžiusi sulaukdavau klausimų: „O jūs Eboli partiją jau kur nors dainavote?.. Ne?.. Tai kai padainuosite – tada ir pas mus atvažiuokite...“ Ir tai provincijos teatre, o ne kokiame nors megapolyje! Tada pagalvojau: „Jūs daugiau manęs čia nepamatysite“. Taip ir buvo.
– 2020-ieji Lietuvos operai tapo ne tik šimtmečio, bet ir ištuštėjusios salės metais: žadėtos „Traviatos“ premjeros gruodį nebepamatėme. Tylūs ir tušti dabar stovi daugelis Europos operos teatrų. Kaip jūs išgyvenote visą šį laiką?
– Vasarį, kai visa tai prasidėjo, kaip tik buvome Milane. „La Scala“ teatre spėjau padainuoti Azučeną septyniuose Giuseppe‘s Verdi „Trubadūro“ spektakliuose, o dar trijuose – nebespėjau... Uždarius teatrą, skubiai palikome Milaną. Netrukus vienas po kito pasipylė pranešimai apie atšauktus pastatymus, spektaklius ir koncertus. Praktiškai iki pat rugsėjo pabaigos laiką leidau savo namuose Miunchene. Turiu prisipažinti, kad ne taip labai man ir trūko to dainavimo...
Pirmuosius tris mėnesius, kai dar tikėjomės, kad tuoj sugrįšime į įprastas vėžes, mokiausi naujus kūrinius, nes buvo numatyti keli debiutai. Bet išėjo taip, kad spalio pradžioje Berlyne pasirodžiau trijuose G. Verdi muzikos gala koncertuose, ir viskas vėl sustojo... Po to nelabai ir benorėjau iš namų kur nors važiuoti. Visgi susiėmiau iš išvykau repetuoti į Valensiją Ispanijoje, kur dalis teatrų iki šiol tebeveikia. Ir labai tuo džiaugiuosi, nes čia geras oras, jūra, draugai ir puikus maistas.
– Valensijoje, šviečiant saulei, repetuojate Misis Kvikli partiją G. Verdi operoje „Falstafas“. Tai – naujas jums vaidmuo. Kaip sekasi jį įvaldyti?
– Tai bus antrasis mano parengtas komiškas vaidmuo. Pirmąjį 2019-aisiais pristačiau Berlyne, kur dainavau Duenją Sergejaus Prokofjevo operoje „Sužadėtuvės vienuolyne“. Buvo linksma... Misis Kvikli vaidmuo irgi įdomus, tik jame mažoka melodingo dainavimo. Premjeriniai spektakliai numatyti sausio pabaigoje. Jei kartais ir neįvyktų – nebus apmaudu, nes pats buvimas čia, Valensijoje, kai aplink viskas sustingę dėl pandemijos, prilygsta atostogoms.
– Ar yra vaidmuo, kurį prisiminate su ypatinga meile?
– Gaila, bet daugelis tų vaidmenų jau praeityje: metai eina, nebegaliu jų dainuoti. Štai gruodžio pradžioje per vieną italų televizijos kanalą rodė Christopho Willibaldo von Glucko operos „Ifigenija Aulidėje“ įrašą – maestro Riccardo Muti diriguojamą spektaklį, kuriuo 2002 m. buvo atidarytas „La Scala“ teatro sezonas. Būtent šiame pastatyme susipažinau su savo vyru – italų tenoru Alfredo Nigro, todėl dar kartą prisiminti tai buvo nuostabus išgyvenimas. Manau, šis pastatymas yra viena iš mano karjeros viršūnių. Žinoma, prieš tai buvo Eboli G. Verdi „Don Karle“, Kundri Richardo Wagnerio „Parsifalyje“ ir Izolda to paties kompozitoriaus operoje „Tristanas ir Izolda“. Izoldos mirties scenoje, diriguojant maestro Esa-Pekkai Salonenui, tikrai pasijusdavau nebe šitam išmatavime... Tokios akimirkos dainininkams yra pačios brangiausios. O vėliau dar buvo ir Aida, ir Toska...
– Ar yra teatras, į kurį sugrįžtate mieliausiai? Kur publika pati geranoriškiausia?
– Ne kartą esu dainavusi ir kaip namuose jaučiuosi Madrido „Teatro Real“, Milano „La Scala“, Niujorko „Metropolitan Opera“. Amerikiečių publika pati spontaniškiausia: jei spektaklio režisūra arba libreto vertimas jiems pasirodo keisti, jie ir juokiasi. Ir nesvarbu, kad scenoje vaidinama tragedija... Bet jei atiduodi vaidmeniui visą širdį – visur sulauksi geidžiamo publikos atsako.
– Jūsų pramintu keliu sėkmingai eina jaunoji lietuvių operos solistų karta. Ar spėjate ją išgirsti?
– Visada sakiau, kad esu pirma, bet tikrai nebūsiu paskutinė: Asmik Grigorian, Aušrinė Stundytė, Vida Miknevičiūtė, Edgaras Montvidas ir kiti lietuviai jau užėmė svarbias pozicijas operos pasaulyje. Ir tai labai džiugina.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos operai jos šimtmečio proga?
– Linkėčiau ir toliau žengti taip, kaip pirmuosius šimtą metų: jei ne pačiais didžiausiais, tai tvirtais, užtikrintais žingsniais. Ir, žinoma, linkiu sveikatos, įdomių pastatymų bei ištikimos publikos. Operos teatras Lietuvoje visada buvo svarbus kultūros židinys: ne veltui žmonės į LNOBT žiūrėti spektaklių autobusais važiuodavo iš visos Lietuvos. Sėkmės visiems jūsų dirigentams, režisieriams ir solistams!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beckhamai švenčia 25-ąsias vestuvių metines: nepaseno nei meilė, nei vestuviniai drabužiai
Victoria ir Davidas Beckhamai liepos 4-ąją šventė 25-ąsias vestuvių metines. Socialiniame tinkle „Instagram“ garsi Jungtinės Karalystės dizainerė, verslininkė ir buvusi legendinės merginų grupės „Spice Girls“ narė pa...
-
Dėl T. Swift koncerto Vokietijos miestas laikinai keičia pavadinimą
Taylor Swift (Teilor Svift) gerbėjai netrukus sugužės į Vokietijos miestą, vadintą Gelzenkirchenu, kur JAV popmuzikos žvaigždė surengs tris savo gastrolių „Eras Tour“ koncertus. ...
-
Susituokė J. Jankevičius ir G. Mikalauskytė13
Šiandien komiko, laidų ir renginių vedėjo Justino Jankevičiaus ir jo mylimosios Gretos Mikalauskytės gyvenime – svarbi diena. ...
-
J. Lopez ir B. Afflecko artimi šaltiniai: jų santuoka iširo prieš kelis mėnesius
JAV dainininkė Jennifer Lopez ir Benas Affleckas iš visų jėgų stengėsi išlaikyti santuoką, tačiau, kaip skelbia portalas „PageSix“, jų santuoka yra iširusi jau kelis mėnesius. ...
-
Kova dėl A. Jagelavičiūtės palikimo: teismas panaikino buvusiam vyrui palankų sprendimą15
Drama dėl kiek daugiau nei prieš pusantrų metų mirusios nuomonės formuotojos, dizainerės Agnės Jagelavičiūtės palikimo tęsiasi – teismas panaikino buvusiam stilistės sutuoktiniui Mantui Volkui palankų sprendimą. Bus iš naujo sv...
-
„Korgių lenktynės“ grįžta į Vilnių: laukia nauja rungtis ir keturkojai iš kaimyninių šalių
Rugpjūčio 24 d. Vilniaus Vingio parkas prisipildys linksmo šurmulio: gausus būrys korgių, jų šeimininkai bei keturkojų gerbėjai susirinks į trečiąsias „Korgių lenktynes“. Žinia apie renginį jau spėjo pasklisti ir už Lie...
-
Paaiškėjo pora, laimėjusi romantiškiausią vasaros realybės šou „Ūkininkai ieško meilės“8
Meilė būtina visiems ir yra reikalinga bet kuriame amžiuje – būtent tą įrodė šilčiausias TV3 vasaros projektas „Ūkininkai ieško meilės“, kuris šio ketvirtadienio vakarą pasiekė finišą. Laimėtojais b...
-
Kilmingas vardas padeda atrasti savo šaknis1
Vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas, pranokęs savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga, savo didžiais darbais suteikė ne tik galią Lietuvai, bet ir svarbą savo vardui. Švenčiant liepos 6-ąją, Valstybės šventę ir ...
-
B. Tiškevič: mane visada domino vidinis pasaulis
Išbandžiusi ne vieną sritį – nuo aktorystės iki nuosavo verslo kūrimo, socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja Beata Tiškevič nenustojo siekti pažinimo. Šiandien savo rankose ji laiko Vilniaus universiteto (VU) p...
-
Vairuodama prabangų BMW O. Pikul sukėlė avariją: reikalauja pokyčių kelyje78
Verslininkė, nuomonės formuotoja Oksana Pikul praėjusio penktadienio rytą pateko į eismo įvykį Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, šalia savo namų. ...