- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Dabar – laisvas žodis, nereikia nieko bijoti, gali tiesą pasakyti į akis, o aš visą gyvenimą daug kur turėjau meluoti – pasakoti, kaip puiku šiuo metu gyventi Lietuvoje“, – pradeda projekto „100 metų kartu“ herojė Angelė, ir pati jau sulaukusi 100 metų.
Švęsdami atkurtos Lietuvos šimtmetį ilgaamžiai senoliai vienbalsiai tikina: dabar – geriausi Lietuvos laikai. „Dabar Lietuva gerai gyvena, ir dar skundžiasi. Jie Lietuvos sulaukė ir dar dejuoja? Lietuva yra brangiausia. Lietuva – Tėvynė“, – kalba 100 metų sulaukusi ir 18 jų Sibire praleidusi Elena. Kita projekto bendravardė prideda, kad dabar ir jos gyvenimas toks malonus, kad visiems Dievo prašo tokio pat, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mano anūkai dabar labai gerai gyvena, kur nori eina, kur nori atostogų važiuoja, prasimano, jei ten negerai gyventi, tai kitur nori, jau kaip dabar jiems gerai gyventi, palyginus su mūsų tėvų, senelių gyvenimu...“ – įsitikinusi Teklė.
Šimtą ir daugiau metų kartu su Lietuva praleidę senoliai mena svarbiausius ir sunkiausius šalies istorijos laikotarpius, kurie neišvengiamai paveikė visų jų gyvenimus ir likimus, todėl Vasario 16-oji, kai minimas Atkurtos valstybės šimtmetis, šiems žmonėms ypač svarbi.
„Meldžiuosi už Lietuvą kiekvieną dieną, kad tik Dievas duotų, kad laimingai gyventų, kad nebūtų karų, visokių pavojų, kad visi laimingai galėtų gyventi. Kad jaunimas augtų ir nepaklystų. Kad butų labai dori ir geri žmonės. Ko dar jiems linkėčiau? Sveikatos, svarbiausia, ir laimingai gyventi visą amžių, kad nesirgtų, nemirtų ir gyventų, kaip ir aš, jau sulaukusi 100 metų“, – šypsosi Uršulė.
Meldžiuosi už Lietuvą kiekvieną dieną, kad tik Dievas duotų, kad laimingai gyventų, kad nebūtų karų, visokių pavojų, kad visi laimingai galėtų gyventi.
Nepriklausomos Lietuvos bendraamžė Elena iš Druskininkų lietuvybę puoselėjo visą savo gyvenimą. „Lietuvos žmonėms labai linkėčiau taip, kaip vaikui, – jaunystės, kad niekuomet nepasentų širdis, kad žmogus išliktų visada žmogumi, kad per daug nesileistų ir nesigilintų į smulkmenas, o žiūrėtų tik į tai, kas gražu, kas šviesu. Šviesos širdyse ir meilės! Meilės ir tam darbui, kurį dirbi, ir tam žmogui, kurį susitinki, ir tam pasauliui, į kurį tu ateini ir į kurį savo vaikus atvedi“, – linki ji.
Šimto metų sulaukusi Elena prideda: „Tegu klesti mūsų Tėvynė Lietuva, be išnaudojimo, be korupcijos, be nelaimių, tegul būna visi laimingi Lietuvoj, tegu šviečia saulė Lietuvos visiems, kaip himne mūsų.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje paskelbtos kultūriniu paveldu1
Baltojo švyturio vieta bei Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje įtraukti į kultūrinį paveldą. ...
-
Vilniaus Katedros aikštėje vyks jubiliejinės Jūrų šventės renginiai11
Minint Jūrų šventės 90-metį, sekmadienį sostinės Katedros aikštėje vyks įvairios su pajūrio regionu susijusios edukacijos, dirbtuvės, Klaipėdos atlikėjų muzikiniai pasirodymai. ...
-
Baltijos gitarų konkursą laimėjo lietuviai R. Jurkus ir M. Orvydaitė1
Pirmą kartą Baltijos gitarų konkurso istorijoje pagrindinį prizą tenka dalintis net dviem gitaristams. ...
-
KPD: Vilniaus likviduojamuose rašytojų muziejuose turėtų būti supažindinama su jų veikla
Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia, kad iš Vilniaus savivaldybės likviduojamų trijų rašytojų muziejų dviejuose nustatytos memorialinės vertingosios savybės, juose turėtų būti supažindinama su rašytojų biografijomis. ...
-
Ištrauka iš D. Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“
Tragiškų Lietuvai sukakčių dienomis – nedidelė ištrauka iš Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“. ...
-
Tarptautiniam teatro festivaliui „TheAtrium“ pasibaigus – nauji sumanymai
Klaipėdos dramos teatre latvių spektaklis vainikavo tarptautinį teatro festivalį „TheAtrium“. Jau pamažu ruošiamasi kitiems metams – svarstoma apie būsimus spektaklius, teatrus bei režisierius, kurie sudomintų svečius tiek i&s...
-
Mecosopranas J. Gringytė: sukurti meilę muzikai galima tik pačiam ją mylint
Koncentruota dramaturgija, meistriškai sukurti personažų charakteriai ir nežemiško grožio muzika, – taip Jules’io Massenet operą „Teresė“ apibūdina Justina Gringytė. Operos solistė pasiūlė šį itin retai ...
-
Lietuviškai dainuos – ne tik lietuviais gimę7
Tarp keliolikos tūkstančių, šimtmečio Dainų šventėje trauksiančių „Lietuviais esame mes gimę“, bus ir kinų, prancūzų, kanadiečių, latvių, ir iš kitų šalių atvykusių lietuviškos dainos mylėtojų....
-
J. Cininas – menininkė tarp Lietuvos ir Australijos2
Gimusi Australijoje, grafikė Jazmina Cininas puikiai valdo savo protėvių kalbą. Veikiausiai dėl to jai nesunku prašnekinti ir mūzas, kurios įkvepia kūrybai. ...
-
Mažosios Lietuvos gėrimo tradiciją saugo ir puoselėja
Mažosios Lietuvos gėrimas – kafija – šiemet įtrauktas į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šią tradiciją kitą savaitę vyksiančio festivalio „Lauksnos“ metu klaipėdiečiams p...