- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eidama 86-uosius metus, mirė žymi dailės istorikė, šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja Ingrida Korsakaitė. Žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo moters dukra, etnologė Radvilė Racėnaitė. Moteris mirė liepos 20-ąją.
I. Korsakaitė buvo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) mama.
„Vakar vakare išėjo mano Mama. Tikiuosi, kad dabar Tau gera, šviesu ir ramu. Skrisk virš savo taip mylėtų Biržų ir Širvėnos ežero, Vilniaus, Sankt Peterburgo“, – jautriai su mama atsisveikino jaunesnioji dailėtyrininkės dukra R. Racėnaitė.
Š. Mažeikos / BNS nuotr.
Paskelbdama liūdną žinią, ji pasidalijo įspūdinga mamos biografija, priminė akademinius ir mokslinius nuopelnus.
„I. Korsakaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija „Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui“ (2001), Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija (2004). 2018 m. jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.
I. Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose. 1956 m. baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją, 1961 m. – Sankt Peterburgo Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą, dailės istorijos ir teorijos studijas, įgydama dailėtyrininkės specialybę. Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad ji tapo viena pirmųjų dailės tyrimų kryptis tuo laikotarpiu brėžusių tyrėjų. 1970 m. apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją, kurios pagrindu išleido iki šiol aktualumo nepraradusią monografiją „Gyvybinga grafikos tradicija“ (1970).
I. Gelūno / BNS nuotr.
I. Korsakaitė 1961–1990 m. dirbo įvairiuose Lietuvos Mokslų Akademijos humanitarinių institutų Menotyros sektoriuose, nuo 1985 m. buvo vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1990-1999 m. dirbo Kultūros ir meno institute. Ingridos Korsakaitės mokslinio tyrinėjimo sritys: lietuvių grafika, vaikų knygų iliustravimo istorija, išeivijos dailė. Šiais klausimais paskelbė apie 200 mokslinių bei dailės populiarinimo straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Išleido leidinius apie dailininkų Jono Kuzminskio, Stasio Krasausko, Albinos Makūnaitės, Rimtauto Gibavičiaus, Arūno Tarabildos, Aldonos Skirutytės, Juozo Galkaus, Mstislavo Dobužinskio, Viktoro Petravičiaus ir kt. kūrybą. Buvo „XX a. lietuvių dailės istorijos“ (1-3 t., 1982-1990) atsakomoji redaktorė ir bendraautorė, leidinių „Lietuviški elementoriai“ (2000) ir „Išeivijos dailė“ (2003) viena iš sudarytojų ir bendraautorė.
Buvo Tarptautinės jaunimo bibliotekos Miunchene (Vokietija) stipendininkė (1988), stažavosi Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje (JAV, 1991). Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narė, leidinių „Menotyra“, „Dailė“, Latvijos dailės istorijos ir teorijos žurnalo „Makslas. Vesture un teorija“ redkolegijų narė.
Kaip įteikiant garbingą VDA Garbės daktaro apdovanojimą rašė prof. Giedrė Jankevičiūtė, pirmosios Ingridos Korsakaitės monografijos „Gyvybinga grafikos tradicija“ pavadinimo žodžiai „gyvybinga tradicija“ tiksliai nusako I. Korsakaitės profesinės veiklos orientyrus ir kryptį ir gali būti jos mąstymą ir rašymą apie dailę nusakantis motto. Atidi tradicijai, tiksli ir kruopšti I. Korsakaitė nebijojo pasiduoti intuicijai ir aistrai, apimančiai akistatoje su jos vaizduotę įkraunančiu meno kūriniu. Tai jos moksliniams tekstams suteikė gyvybės, o idėjoms gyvybingumo“, – ilgame įraše rašė velionės dukra.
R. Racėnaitė paskelbė, kur galima atsisvekinti su Anapilin išėjusia mama.
„Atsisveikinti su I. Korsakaite (1938.10.31 – 2024.07.20) galima liepos 22 d., pirmadienį, nuo 18 iki 21 val. ir liepos 23 d., antradienį, nuo 10 iki 12 val. laidojimo namuose Olandų g. 22, 5 salė. Urna išnešama liepos 23 d. 12 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse šeimos kape“, – pranešė etnologė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Špilevojus: kurti įkvepia pats gyvenimas
„Esu smalsus, tad tyčia idėjų ieškoti netenka – jos pačios mane aplanko, nustebina, pakviečia patyrinėti jas nuodugniau, paskatina ieškoti išraiškos priemonių, tinkamų perteikti teatro scenoje. Svarbiausia ir sud...
-
Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją6
Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusios susikūrimą, eksponatų sugadinimo ar netekimo atveju Vyriausybės prašoma įsipareigoti atlyginti virš 10 mln. eurų. ...
-
V. Čepas laužo stereotipus (interviu)23
Po kelerių metų teismų maratono, kurio priežastimi tapo dokumentinis romanas „Siena“, jo autorius klaipėdietis, visuomenės veikėjas, rašytojas ir psichologas Vytautas Čepas ką tik išleido naują kūrinį. Tačiau ir romanas &...
-
Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas6
Nuo liepos 1-osios miesto bibliotekos nurašytas knygas gali atiduoti miestiečiams. Sekite naujienas ir nesnauskite, jei norite papildyti asmeninę biblioteką. ...
-
Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga1
Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją &...
-
Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis1
Kas yra viešasis menas? Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad tai daugiakultūrių idėjų eklektika, kad ir kam dedikuojamas kūrinys, kad ir kur jis eksponuojamas, kad ir kokių intencijų būta jį kuriant ir komponuojant viešojoje erdvėje, ir, ...
-
Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome
„Tikrąją Ukrainą galima pažinti per jos literatūrą“, – sako ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė Jaryna Čornohuz. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji priminė apie svarbią kovą, kurią ukrainiečiai šiandi...
-
Režisierės G. Griniūtės spalvos
Kino ir teatro režisierė, dramaturgė Greta Griniūtė šiuo metu gyvena Barselonoje, kur šių metų pradžioje viename miesto teatrų – „Theatre de Raval“ – pristatė pagal savo pjesę sukurtą ir pačios režisuotą spe...
-
Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“. ...
-
Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina
Šiais laikais nupirkti vaikui žaislą – juokų darbas, bet rasti tokį, su kuriuo mažasis norėtų ir keltis, ir gultis, ir dalytis dienos džiaugsmais – užduotis ne iš lengvųjų. Kaip tik tokius kuria Toma Martinaitienė ir Simon...