Kuo skiriasi frankofonijos ir prancūzų literatūra?

– Kaip su šiuolaikine literatūra?

– Kalbant apie šiuolaikinę prancūzų literatūrą, įdomiausias laikas prasidėjo nuo XX a., sulig naujuoju romanu. Tai 5–7 dešimtmečiai. Iš tiesų, ne itin seku naujienas, tai nėra mano mokslinių tyrimų sritis.

– Kokias dar mėgstate knygas?

– Kaupiu grožinę literatūrą, originalus ir kai kuriuos vertimus. Taip pat labai mėgstu kultūrologines, literatūrologines studijas, istorines knygas, monografijas. Viena neseniai perskaityta ir patikusi studija – Solveigos Daugirdaitės „Švystelėjo kaip meteoras“.

Šioje studijoje mane labiausiai patraukė ir sudomino sovietinės realybės ir to absurdo rekonstrukcija. Ji labai tiksli, remiasi ir žodiniais, ir rašytiniais atsiminimais, spaudos tekstais, dokumentika.

– Kokią lietuvišką literatūrą mėgstate?

– Du autoriai pastaruoju metu man padarė įspūdį. Tai mūsų didieji literatūros vardai, vienas jų – Romualdas Granauskas ir jo paskutinės knygos, išleistos dar gyvam esant. „Šventųjų gyvenimai“ – fantastiško grožio, tekstai egzistenciniai. Nežinau, kaip man perteikti įspūdį apie R. Granausko kalbos grožį, leksiką, sintaksę, paprastumą ir tikslumą. Kiekvienas žodis, sakinys nugludinti.

Dar viena puiki knyga – Valdo Papievio „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“. Jo kalba subtili, V. Papievis mėgsta sakinyje veiksmažodį nukelti į pabaigą, sukurti tokį ritmą. Tai muzikali knyga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių