- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltų kultūros ir muzikos festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ skaitomos paskaitos – itin reikšminga programos dalis, kurią aplanko gausus būrys žiūrovų, laukiančių žymių mokslo ir kultūros asmenybių pranešimų, skelbia organizatoriai.
Jų teigimu, edukacijos ir kultūros programa festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ nėra priedas prie koncertų – tai pagrindinis idėjų ir ieškojimų židinys, nušviečiantis festivalio metų temą bei misiją pažinti baltų kultūrą, istoriją ir gamtą. Didelis dėmesys šiemet skiriamas paukščiams, gyvenantiems gamtoje, muzikoje ir mitologijoje, o taip pat – žmonių siekiams skristi ir Lietuvos aviacijos istorijai.
Į skrydį per paukščių pasaulį pakvies žymūs Lietuvos ornitologai ir gamtininkai, kurie aptars pagrindinius paukščių gyvenimo klausimus, lietuvio akiai įprastus sparnuočius, o plačiau – apie vandens paukščių įdomybės. Neatsitiktinai vandens paukščiai tapo ir pirmaisiais festivalio vėliavnešiais – jubiliejiniais XV festivalio žiedais paukščių žiedavimo metu Kretuono saloje buvo pažymėta 15 sidabrinių kirų. Organizatoriai džiaugiasi, jog prie festivalio programos aktyviai prisideda Lietuvos ornitologų draugija, kuri kartu su leidykla „Lututė“ Zaraso saloje įkurs „Gamtininkų kiemą“.
Kita dalis paskaitų – apie tai, kaip paukščiai prabyla tautosakoje, mitologijoje, sutartinėse ir šiuolaikiniuose gamtos garsų įrašuose. Tai svarbu ne tik baltų tradicijoje, bet padeda atpažinti ilgus, net Indiją pasiekiančius kultūrinius saitus.
Kiekviena festivalio tema kasmet turi ir istorinę giją, kuri šiemet priklauso skrajūnų takus minančiai Lietuvos aviacijai.
„Mėnuo Juodaragis“ paskaitose bus kalbama ir kitomis temomis, kurios nė vienais metais nepraranda aktualumo. Tai – ir kompleksinių archeologijos, religijos ir mitologijos tyrinėjimų naujienos, genetikos atradimai bei tautos kilmės teorijos, linksmos lietuvių kalbos įdomybės.
Paskutinę festivalio dieną laukia itin aktuali diskusija, skirta aptarti naują, greta etnologijos pradedamą vartotį sąvoką – prigimtinę kultūrą, aprėpiančią vietinės, savaimingos kultūros ištakas ir jos gyvą, kūrybišką raidą. Šiuo požiūriu „Mėnuo Juodaragis“ – taip pat yra prigimtinės kultūros festivalis.
„Mėnuo Juodaragis“ XV paskaitų programa:
--- PENKTADIENIS (rugpjūčio 24 d.) ---
Prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė – „Paukščių balsai lietuvių tradicinėje muzikoje: gamta/kultūra“
Plk. Ltn. Eugenijus Raubickas – „Kauno aerodromas – Lietuvos aviacijos lopšys“
Vidmantas Blažys, Remigijus Karpuška – „Gamtos garsų įrašymas – paukščiai“
Gražina Kadžytė – „Kokius paukščius mes, lietuviai, pažįstame ir kaip vertiname patarlėmis“
--- ŠEŠTADIENIS (rugpjūčio 25 d.) ---
prof. Petras Kurlavičius – „Skrydis per paukščių pasaulį“
Vidmantas Povilionis – „Lietuvos šaknys“
Algirdas Klova – „Tie paukštelių balseliai“
Juozas Miškinis – „Įprasti Lietuvos padangių sparnuočiai“
Prof. habil. dr. Audrius Beinorius – „Paukščiai hindų ir budistų mitologijoje bei ikonografijoje“
Dr. Vykintas Vaitkevičius – „Šventovių beieškant, arba senovės lietuvio namai“
Dr. Dainius Razauskas – „Dievo paukštis“
Jonas Čepas – „Atlanto nugalėtojai S.Darius ir S.Girėnas“
--- SEKMADIENIS (rugpjūčio 26 d.) ---
Vilma Gudynienė – „Vandens paukščiai“
Stanislovas Kavaliauskas – „Didžiojo mūsų kalbos žodyno turtai (besišypsanti smulkioji tautosaka)“
Ričardas Patapavičius – „Paukščių žiedavimas“
„Liaudies kultūros“ žurnalo pristatymas ir diskusija apie mūsų prigimtinę kultūrą
Mija Džeinara Ubartienė – „Laumavimas kaip moters ir vyro iniciacijų, virsmų pažeidimai“
(Paskaitų programa dar bus papildyta)
Penkioliktasis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ vyks 2012 m. rugpjūčio 24-26 d. Zaraso saloje.
Plačiau apie festivalį – www.mjr.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai6
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...