Penktadenio vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje apdovanoti Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso nugalėtojai. Apdovanojimų ceremoniją lydėjo pianistų konkurso laimėtojų koncertas, kurį pabaigė talentingojo rusų atlikėjo Eugenijaus Starodubtsevo pasirodymas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Nuvilnijus paskutiniems muzikos akordams ir aplodismentams kalbiname konkurso pirmųjų premijų laureatus.

Akivaizdus pianistų konkurso lyderis Evgenijus Starodubtsevas (29 metų, Rusija) yra baigęs Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją, profesorės N. Troull klasę. Jis yra dalyvavęs vienuolikoje tarptautinių pianistų konkursų visame pasaulyje, iš jų devyniuose laimėjo pirmąsias premijas. Vilniuje vykusiame renginyje jam skirta ne tik pirmoji premija, bet ir specialusis prizas už M. K. Čiurlionio kūrybos interpretaciją.

„Konkursas – tai galimybė pasivaržyti, nugalėti kelis gerus pianistus. Na, taip sakyti, aišku, vaikiška. O jei rimtai, tai – galimybė gauti koncertų ateityje, kad galėtum groti. Nes groti norisi,“ – savo mintimis dalijasi E. Starodubtsevas. Jo manymu, šis M. K. Čiurlionio konkursas visų pirma išsiskiria vardu. Konkursų, skirtų kokio nors kompozitoriaus kūrybai, kontekste, jis gana tipiškas. Juk muzika nuostabi. „Man patinka groti Čiurlionį. Manau, kad įrašysiu jam skirtą diską,“ – atvirauja pianistas.
 
Su dviem jo simfoninėmis poemomis atlikėjas susipažino jau seniai, tuomet jos nepaliko didesnio įspūdžio, išskyrus didingą, gražų skambesį. Gerokai vėliau, kai jis pamatė Čiurlionio dailės kūrinius ir į rankas pateko  bukletas apie jo vardo konkursą, ėmė ieškoti ir jo fortepijoninės muzikos. Peržiūrėjo nemažai ir suprato, kad tai puikiai skamba. Galima sakyti, kad artimiau su lietuvių genijaus muzika susipažino šio konkurso dėka ir ketina ją atlikinėti ateityje.

„M. K. Čiurlionio konkursui ruošiausi mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad jau žinojau kai kurias pjeses, išskyrus Čiurlionio ir lietuvių kompozitorių kūrinius.“ E. Starodubtsevas dirba profesorės N. Troull  asistentu Maskvos konservatorijoje. „Mokydamas kitus labai daug ko išmoksti pats. Viena yra sugroti pačiam, kita – parodyti, kaip tai daryti. Sužinai neįtikėtinų dalykų. Pasakyčiau, kad pradėjęs mokyti, pradėjau geriau groti“, – sako patyręs atlikėjas.

Skirtingai nei E. Starodubtsevui, vargonininkų konkurso nugalėtojai Karolinai Juodelytei tai buvo pirmasis tarptautinis konkursas. Ji yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. G. Kviklio klasėje). Stažavosi Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete Austrijoje (prof. R. Summerederio klasėje) ir Sibelijaus muzikos akademijoje Suomijoje (prof. K. Jussila klasėje). Jauniausia vargonininkų finalo atlikėja laimėjo ne tik pirmąją premiją, bet ir 5 specialiuosius prizus.

„Anksčiau teko dalyvauti tik respublikiniuose J. Naujalio ir J. Žuko konkursuose,“ – pasakoja K. Juodelytė. „Konkursai atlikėjui reiškia labai daug, nes jų metu kiekvienas atlikėjas padaro didelę pažangą. Jie reikalauja didelės koncentracijos ir labai daug darbo. Kartais koncertuose galima labiau nukrypti nuo tam tikrų normų, o konkursuose reikia viską atlikti tiksliai, daug repetuoti.

Konkursai atveria naujus kelius: jau dabar sulaukiau nemažai pasiūlymų koncertuoti. Be to, tenka pabendrauti su žiuri nariais, kurių dauguma – visame pasaulyje žinomi muzikai, kurie išsako tau savo pastabas.“

K. Juodelytė mato geras perspektyvas Lietuvoje: daugėja galimybių koncertuoti, nes yra nemažai įvairių vargonų festivalių, dažnai reikia ne tik koncertuoti solo, bet ir groti kamerinę muziką.

Jaunosios vargonininkės nuomone, muzika yra tarptautinė kalba, todėl Čiurlionio kūrinių interpretacija daugiau priklauso ne nuo tautybės, o nuo atskiro žmogaus. Šis konkursas talentingai vargonininkei – tik pirmas žingsnis, ji neplanuoja sustoti. „Dalyvauti konkursuose – viena iš mano svajonių, nes jie tiek daug duoda,“ – tvirtina atlikėja.