- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pajūrio zonoje – tiek Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tiek ir žemyninėje dalyje, prie Olando Kepurės, gamtininkai dar pernai džiaugėsi aptikę šių vietų retenybę – kopūstą primenantį druskamėgį smėlynų augalą – pajūrinę balžą, Lietuvoje nematytą 200 metų. Pernykštėse augavietėse ji žaliuoja ir šiemet, vis dėlto dauginasi dar labai lėtai.
Pernai Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologai, vykdydami pajūrinės zundos monitoringą, apsauginio kopagūbrio vakariniame šlaite aptiko retos augalo rūšies – pajūrinės balžos (lot. Crambe maritima) augavietę.
Tai buvo pirmasis šios rūšies augimo faktas, užfiksuotas Kuršių nerijoje.
Gamtininkų teigimu, tai 200 metų Lietuvos teritorijoje nematytas augalas.
Augavietė Kuršių nerijoje yra gausiai poilsiautojų lankomoje teritorijoje, todėl aptikusiųjų prašyta augalo nesužaloti – nenulaužti, neiškasti.
Augalą sudarė tik 3 lapai, žiedynai su sėklomis neaptikti nei pernai, nei šiemet.
„KNNP ir šiemet aptikta pajūrinė balža toje pačioje augavietėje. Priešingai nei Pajūrio regioniniame parke, čia augalas žiedų dar nekrauna, bet, atrodo, auga vešlesnis, todėl tikriausiai įsitvirtina, bet dar neplinta. Ar pajūrinės balžos auga ir daugiau, reikėtų vykdyti apskaitas ir ieškoti, galbūt tai bus galima daryti ateityje kartu su pajūrinės zundos apskaitomis. Augalo išlikimui neigiamą įtaką gali turėti rekreacinis poveikis, kadangi augavietė yra rekreacinio prioriteto zonoje. Taip pat augalo išlikimui neigiamos įtakos gali turėti smarkios audros, nes balža auga pačioje apsauginio kopagūbrio papėdėje“, – dienraščiui pasakojo KNNP biologas Žygimantas Valiuška.
Pernai buvo užfiksuotos ir dvi radavietės Lietuvos pajūryje. Pirmąją pajūrinę balžą po daugybės metų Lietuvos pajūrio žemyninėje dalyje, netoli Olando Kepurės, aptiko gamtininkas Almantas Kulbis.
Kažkada seniai pajūrinė balža buvo užfiksuota ties Palanga, bet uostamiesčio ar Karklės prieigose šių augalų iki šiol gamtininkams nepavyko rasti.
Jo buveinių rasta Latvijos, Estijos, Danijos pajūrio ruožuose, jis šiose šalyse yra įprastas augalas.
Pajūrinė balža įdomi tuo, kad tai yra halofitas, kitaip tariant, druskamėgis augalas.
Spėjama, kad jis čia sudygo atsitiktinai, sėklas atplukdžius srovėms iš kitų Baltijos regionų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovas
Veiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...
-
Susirūpinti prastėjančia klausa priverčia ir eismo įvykis
Bloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurg...
-
Miestas telkiasi sudėtingai kovai: moksleivių priklausomybes vadina pasauline pandemija
Klaipėdos miesto siekiamybė – nulinė tolerancija žalingiems įpročiams, plintantiems tarp jaunų žmonių. Šiai sudėtingai kovai miestas telkia partnerius – švietimo, policijos, sveikatos, socialinių paslaugų, nevyriausybinio ...
-
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis švietimo srityje
Klaipėdos rajono savivaldybė turės kompensuoti ūkio išlaidas už rajono teritorijoje gyvenančius vaikus, lankančius Klaipėdos miesto biudžetines švietimo ir sporto įstaigas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skelbia uos...
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurų
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurų
Neteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...
-
Užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra: dėmesį traukia įspūdingi vaizdai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...