Atlieka modernias operacijas

Neprigirdėjimas, bloga klausa pagyvenusiems žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų greta padidėjusio kraujospūdžio, artrito. Negirdėjimas blogina gyvenimo kokybę, sukelia depresiją, izoliaciją, pažintinių funkcijų pablogėjimą. Tačiau ne visi skuba ieškoti pagalbos.

Pasak otochirurgo P. Vaičiulio, klausa silpnėja palaipsniui ir žmogus dažniausiai šito nepastebi, nes apie tam tikras lėtines ausų ligas signalizuojantys požymiai dažniausiai nekelia diskomforto, tad vizitas pas gydytoją vis atidėliojamas. Susirūpinti rimčiau klausa priverčia nebent iš ausies pasirodęs kraujas ar gerokai nusilpusi klausa.

„Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Prireikus šią problemą sprendžiame otochirurgiškai: pačias moderniausias operacijas Vakarų Lietuvoje atlieka gydytojas dr. P. Vaičiulis“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės  Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja Ingrida Anužytė.

Beveik 10 metų patirtį turintis gydytojas dr. P. Vaičiulis iš Kauno klinikų konsultuoti ir operuoti į Klaipėdą atvyksta porą kartų per mėnesį. Nuo spalio uostamiestyje pradėjęs dirbti gydytojas per kelis mėnesius išoperavo nemažai pacientų. Per vieną atvykimo dieną jis atlieka po 3–5 ausies operacijas, padedančias grąžinti ar pagerinti klausą. Pacientai džiaugiasi turėdami galimybę greitai ir efektyviai išspręsti įsisenėjusią problemą.

Ignoruoja, nes neskauda

Kaip paaiškino P. Vaičiulis, lėtinis otitas yra viena pagrindinių otochirurginių operacijų. Su šia liga susiduria apie 1 proc. populiacijos arba 1 iš šimto žmonių. Galimos dvi lėtinio otito formos: tubotimpaninė ir atikoantralinė. Netaikant gydymo klausa gali pablogėti paūmėjimo metu arba blogėti palaipsniui, arba pereiti į kitą ligos formą. Vienintelis gydymo būdas – otochirurgija.

Tubotimpaninė ligos forma vadinama „saugia“ dėl retesnių pavojingų komplikacijų. Uždegimas dažniausiai apima būgnelį ir būgninę ertmę. Pacientai tokiais atvejais skundžiasi sekrecija iš ausies: paprastai vandeninga ar gleivinga, ne itin gausia. Apie šią ligą signalizuoja ir sumažėjusi klausa: sergant tubotimpanine forma dažnai pasireiškia lengvas arba vidutinio sunkumo klausos pablogėjimas, kurį lemia perforuotas būgnelis ir pūlingų išskyrų kaupimasis. Žmonės šią ligą ignoruoja, nes dažniausiai neskauda arba skausmas būna minimalus, ypač lėtinėje stadijoje.

Gydant šios formos lėtinį otitą galimas konservatyvus gydymas, kai svarbiausia užtikrinti nuolatinę ausies priežiūrą – saugoti ausį nuo vandens, nuolatinis otorinolaringologo sekimas ir ausies valymas. Paūmėjimo atveju, pastebėjus išskyras iš ausies, skiriamas gydymas antibiotikais. Prireikus atliekama operacija – tai yra vienintelis gydymas, galintis užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Nors esant šiai ligos formai komplikacijos gana retos, negydant ligos ir nesilaikant gydytojo rekomendacijų, blogėja klausa ir gali įvykti komplikacijų: komplikuotis į atikoantralinę ligą ar lėtinį mastoiditą.

Klausa: „Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti“, – įsitikinusi vedėja I. Anužytė. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Kyla rimtų komplikacijų

Kur kas pavojingesnė lėtinio otito forma – atikoantralinė. Ši forma dažniausiai laikoma „nesaugia“, nes gali formuotis cholesteatoma (gerybinis, tačiau agresyviai augantis odos ląstelių sankaupos darinys), pažeidžiantis kaulines struktūras. Uždegimas linkęs plisti į viršutinę būgninės ertmės dalį (atiką) ir speninę ataugą.

Susidūrę su šios ligos forma, pacientai skundžiasi nuolatine sekrecija, dvokiančiu pūlingu ausies sekretu, taip pat pastebimas ryškesnis klausos pablogėjimas: dėl nuolatinio uždegiminio proceso pažeidžiama klausos kauliukų  grandinė ir sukeliamas klausos pažeidimas. Paūmėjus uždegimui gali atsirasti stipresnis ausies srities skausmas, kartais plintantis į smilkinį, pakaušį ar kaklą. Galimi ir kiti nusiskundimai: galvos skausmas, pakilusi temperatūra, ypač jei prasideda mastoiditas ar kitos intrakranijinės komplikacijos. Konservatyvaus gydymo įprastai nepakanka, jis galimas tik paūmėjimo atveju. Reikalinga chirurginė intervencija. Per operaciją pašalinami infekcijos židiniai ir užkertamas kelias komplikacijoms. Po operacijos gali būti atliekama klausos atkūrimo operacija (timpanoplastika su osikuloplastika), kad būtų pagerinta klausa. Po operacijos būtina reguliariai tikrintis.

Naudinga demencijos prevencijai

LOR skyriaus vedėja I. Anužytė atkreipė dėmesį, jog pagerinus klausą gerėja kognityvinė funkcija. Klausos atkūrimas ir gera klausa naudinga demencijos prevencijai. 

„Būtina gerai girdėti abiem ausimis, nes tik tada galima lokalizuoti, iš kurios pusės ateina garsas. Kai viena ausimi girdime blogiau, lengviau pasiklysti ar patekti į eismo įvykį, nes nesuprantame, iš kurios pusės ateina garsas“, – aiškino vedėja, susidūrusi ne su vienu atveju, kai pacientai susirūpina klausa tik po eismo įvykio.

I. Anužytė apgailestauja, kad Lietuvoje vėluojama su klausos aparatų pritaikymu, atidėliojamos ausų operacijos. „Būtina kuo greičiau atkurti klausą, nes tuomet bus mažesni kaulo ir klausos kauliukų pažeidimai, o klausos atkūrimas bus kokybiškesnis. Kai pažeidimai būna labiau pažengę, ne visada galima visiškai atstatyti prarastą klausą“, – paaiškino gydytoja.  

Norint teisingai ištirti klausą, labai svarbus tinkamas audiogramos užrašymas ir klausos įvertinimas prieš operaciją. Prieš kelias savaites Respublikinės Klaipėdos ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja Karolina Cibaitė, atliekanti audiogramas, tobulino žinias audiometrijos mokymuose Kauno klinikose.

Pacientams, susiduriantiems su klausos sutrikimais, patariama vengti triukšmo, infekcijų, gydyti sistemines ligas, naudoti apsaugos priemones nuo triukšmo.

Kokie pirmieji silpstančios klausos požymiai?

didinamas televizoriaus ar radijo garsas; 

girdima, bet nesuprantama žodžių;

dažnai perklausiama;

vengiama susitikimų, susibūrimų.