„Šiandien turime situaciją, kad tranzito Klaipėdos uoste liko 5 proc. (...) Iš Baltarusijos liko netoli 700 tūkst. (tonų – ELTA), kai 2021 metais buvo maždaug 13,6 mln. tonų. Čia yra likę tam tikri augalinės kilmės, gyvulinės kilmės, tabako produktų ir kai kurių mašinų skaičiai – kas yra nesankcionuota“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo A. Latakas.

Susitraukė ir iš Rusijos vežamų krovinių tranzitas – nuo 1,65 mln. tonų 2021 metais ir 242 tūkst. tonų 2024 metais.

„Yra likę šiek tiek ir Rusijos krovinio, apie 240 tūkst. (tonų – ELTA). Kažkada jo irgi buvo labai daug, bet Rusijos krovinys Klaipėdoje pradėjo mažėti nuo maždaug 2002-2004 metų, kada Rusija nusprendė statyti savo uostą, netoli Sankt Peterburgo“, – aiškino Klaipėdos uosto vadovas.

Nuo karo Ukrainoje pradžios šiek tiek sumažėjo ir iš šios šalies vežamų krovinių tranzitas – nuo 461 tūkst. tonų 2022 metais iki 318 tūkst. tonų 2024 metais.

Pasak A. Latako, uostas mėgino pagelbėti Ukrainai vežti grūdus per Lietuvą, tačiau krovinių vežimas iki uosto trukdavo pernelyg ilgai.

„Tikėjomės, kad padėsime stipriai padėti Ukrainai krauti jų krovinius, buvo bandymai prasidėjus karui, žinant kokia padėti su grūdais Ukrainoje. Buvo bandoma vežti grūdus per Klaipėdą, bet kelionė trukdavo apie 90 dienų, tai tie grūdai atvažiuodami sudygę. Toliau atsirado dar (vežimo iki uosto – ELTA) kainos elementas“, – aiškino jis.

Klaipėdos uosto krova pamažu atsigauna

Bendra Klaipėdos uosto krova po 3 metus trukusio mažėjimo pernai augo 8 proc., iki 35,5 mln. tonų, praneša A. Latakas, tačiau ji vis dar nesiekia 2020 m. lygio, kuomet per uostą buvo vežama 47,8 mln. tonų krovinių.

Vis dėlto uosto vadovas džiaugiasi rekordiniu uosto aptarnautu konteinerių kiekiu, kuris 2024 metais siekė 1,068 mln. lygiaverčių konteinerių (TEU).

„Tai yra treti metai iš eilės, kada Klaipėdos uostas perkrovė daugiau nei milijoną TEU konteinerių. Uostas, kuris krauna tokį kiekį konteinerių tikrai gali vadintis dideliu, jis yra matomas“, – pažymėjo A. Latakas.

Pasak jo, Klaipėdos uostas sėkmingai persiorientuoja iš Rytų į Šiaurės ir Vakarų rinką. Jo teigimu, pastaraisiais metais atsirado keletas okeaninių maršrutų – didesnio tonažo laivų, kurie išsikrauna krovinį Klaipėdoje ir mažesniais laivais paskirstomo krovinį regione.

„Visi mes suprantame, kad rytinės sienos uždarytos ir šiandien nėra ta diena, kai reikėtų žvalgytis. Mūsų tikslas – koncentracija į šiaurę, į vakarus ir matome, kad 2024 metai davė rezultatų“, – pabrėžė A. Latakas.

Klaipėdos uosto duomenimis, labiausiai pernai augo statybinių medžiagų ir iškasenų krova. Šių krovinių perkrauta 2,68 mln. tonų.

Augimas taip pat fiksuotas konteinerių krovos, vilkikų keltų krovinių grupės, medienos bei miškininkystės produktų, Geležies ir plieno bei metalo konstrukcijų sektoriuose.