Tragiškos keltų katastrofos

Ne paslaptis, kad jūrų keltai yra vieni iš mažiau saugių laivų. Tai susiję su jų konstrukcija.

Jūrų keltuose yra didžiulės atviros erdvės, į kurias patekęs vanduo turi kur išsilinguoti.

Pačiu katastrofiškiausiu atveju didelis kiekis į laivą suplūdusio vandens gali jį paguldyti ir ant šono.

Kažkas panašaus matyt vyko su jūrų keltu „Estonia“, kurio 30-ąsias katastrofos metines minėjome rugsėjo 28-ąją. Šis laivas per audrą nuskendo Baltijos jūroje 1994 m. rugsėjį, kai audra nuplėšė jo vartus ir į laivą plūstelėjo vanduo.

Įprasta, kad jūrų keltų katastrofos būna itin tragiškos. Dažniausiai jie skęsta susidūrę su kitais laivais, kartais ledkalniais, kaip „Titanikas“, arba plūstelėjus į laivo erdves dideliam kiekiui vandens.

Jūrų keltams labiau nei kitiems laivams itin svarbus jų stabilumas ir laivo stovumo rodikliai.

Didina stabilumo reikalavimus

Europos Sąjungos institucijos tobulina jūrų keltų stabilumo reikalavimus. Jie suderinti su pasaulinę laivybos teisę diktuojančia Tarptautine jūrų organizacija (angl. IMO).

Numatyta, kad iki šių metų gruodžio 5 dienos visos ES šalys į nacionalinius teisės aktus turi perkelti dar 2023 m. gegužę priimtą direktyvą dėl patobulintų jūrų keltų stabilumo reikalavimų.

Šis europinis teisės aktas Lietuvoje kaip tik tvirtinamas šiuo metu. Mūsų šalyje šis dokumentas vadinamas Specialiųjų stovumo reikalavimų ro ro keleiviniams laivams taisyklėmis.

Tokios taisyklės Lietuvoje buvo ir anksčiau. Dabar jos iš esmės keičiamos atsižvelgiant į didžiulius pokyčius ES keleivinių laivų stabilumo direktyvoje.

Pačios taisyklės yra itin specifinis laivų techninių parametrų, saugumo reikalavimų rinkinys. Jose nurodyta, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti eksploatuojami jūrų keltai. Čia itin svarbūs parametrai yra jūros bangų aukštis. Taip pat jūrų keltų pertvarų išdėstymas. Kai kurie laivai turi stabilizatorius, kurie saugiai gali plaukti ir esant didesnėms bangoms.

Iš esmės keičiamos keleivinių laivų stabilumo taisyklės, kurios aktualios ir Klaipėdos uoste.

Numatyti atvejai, kaip laivas turėtų išsilaikyti ant vandens, jei jam plaukiant dėl audros ar kitokių sąlygų įvyko kokie nors stovumo pažeidimai.

Jūrų keltų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, stabilumo reikalavimų laikymąsi tikrina Lietuvos transporto saugos administracija.

Dvi konkuruojančios kompanijos

Vertinant Europos Sąjungos mastu, Lietuva yra viena iš labiau jūrų keltus naudojančių šalių. Ji iš esmės yra tapusi Danijos kompanijos „DFDS Seaways“ jūrų keltų centru Baltijos jūroje.

Iš Klaipėdos uosto yra dviejų skirtingų tarpusavyje konkuruojančių keltų laivybos kompanijų linijos. Tiek DFDS, tiek „TT Line“ iš Klaipėdos reisus vykdo į Švedijos ir Vokietijos uostus. DFDS turi jau daugelį metų nusistovėjusius reisus į Kylį Vokietijoje ir Karlshamną Švedijoje. „TT Line“ vykdo jūrų keltų reisus iš Klaipėdos į Vokietijos Travemiundės uostą, taip pat į Švedijos Treleborgo ir Karlshamno uostus.

Ypač populiarėja neseniai atsidaręs keltų maršrutas į Travemiundę. Iš jo yra geras susisiekimas su Vokietijos centriniais regionais. Vis dažniau vežėjai į Vokietiją renkasi maršrutą į Travemiundę. Naujam reisui į Travemiundę „TT Line“ taiko ir dideles nuolaidas, siekdama pritraukti daugiau klientų.

Keltų terminalų bėdos

Didžiausia „TT Line“ bėda Klaipėdos uoste yra palyginti ankšta šios linijos operatoriaus ratinės technikos, o ypač priekabų sukaupimo, aikštelė.

Palyginti sudėtinga ir priekabų pristatymo sistema. Į Centrinį Klaipėdos terminalą, kuris formuoja krovinių srautus į DFDS keltus, sunkvežimiai ir priekabos įvažiuoja palyginti greitai, jei tik nestringa kompiuterinės sistemos. Kompiuterių bėdos „išlenda“ dažniausiai žiemą.

„TT Line“ operatoriaus priėmimo sistemoje yra vienas itin lėtas priėmimo kompiuteris, prie kurio dažnai nutįsta eilės. Kompiuterio ekranas yra palyginti nejautrus, reikalaujama įvesti daug papildomos informacijos. Ne visi vairuotojai, o dažniausiai atvykėliai iš Vidurinės Azijos, sugeba greitai suvesti duomenis.

Palyginti gremėzdiška ir įvažiavimo į „TT Line“ operatoriaus teritoriją vartų sistema.

Įvažiuojant į DFDS keltų kaupimo aikštelę tereikia surinkti kelių 8 skaičių įvažiavimo numerį bei vairuotojo kortelės numerį ir uosto vartai atsidaro. Įvažiuojant sunkvežimių priekabas ir mašinas, kad nekiltų pretenzijų, jog jos apgadintos keltuose, filmuoja vartuose įrengtos automatinės kameros.

Prie „TT Line“ operatoriaus vartų vairuotojai dažnai trypčioja nežinodami ką daryti. Čia išduodamas priekabų aprašymo lapelis, o pačioje teritorijoje yra priekabų aprašytojas, kuris tą lapelį pildo. Kartais prie aprašytojo, o dažnai prie priekabų atkabinimo aikštelių susidaro sunkvežimių eilės, nes priekabos statomos viena už kitos į eilę, o ne į „eglutes“, kaip yra Centriniame Klaipėdos terminale.

Prie „TT Line“ operatoriaus vartų dažnai formuojasi ir sunkvežimių eilės, kurios pastaruoju metu nutįsta netgi į Jūrininkų prospekto dalį prie Perkėlos gatvės.