Nebeliko dalies prievolių

Dar 2006 m. patvirtintos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklės buvo keistos 11 kartų. Daugiausia jos pakeistos kaip tik dabar.

Esminė naujovė – nebereikia registruoti sportinių laivų, vandens dviračių, irklinių valčių, nepriklausomai nuo jų ilgio, taip pat burinių jachtas, kurių ilgis mažesnis kaip 6 m, valčių su pakabinamais elektros varikliais, irklinių turistinių plaustų, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių.

Pagal pirmines 2006 m. registravimo taisykles, privalėjo būti registruojami visi mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, išskyrus irklines bei gumines valtis ir vandens dviračius, kurių keliamoji galia mažiau kaip 250 kg, ir vienkorpusinės ir daugiakorpusinės burinės jachtos, kurių korpusas trumpesnis kaip 2,5 m arba ilgesnis kaip 24 m.

Taip pat turėjo būti registruotos plūduriuojančios priemonės, išskyrus turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažiau kaip 250 kg.

Sumažėjo tikrinimų

Dėl to, kad privaloma buvo registruoti vos ne kiekvieną valtį, vidaus vandens transporto skaičius Lietuvoje buvo labai smarkiai išpūstas. Kiek jis išpūstas, paaiškėjo po to, kai buvo pagal ankstesnius susisiekimo ministro įsakymus sumažintas laivų skaičius, kuriems nebereikėjo atlikti techninių apžiūrų. Nuo techninių apžiūrų buvo atleisti visi laivai, kuriems dabar pagal susisiekimo ministro įsakymą nuimta prievolė juos registruoti.

Vienu metu Lietuvos vidaus vandenų registre buvo apie 
67 tūkst. laivų. Iš jų apie 50 tūkst. –
valčių. Kaip rodė laivų apžiūrų duomenys, dauguma laivų buvo „popieriniai“. Realių normalių laivų buvo 10 kartų mažiau. 

Atmetus mažesnius laivus, apžiūrų skaičius sumažėjo tris kartus – nuo 6 238 iki 1 938. Klaipėdos regione techninėms apžiūroms privalomų pateiktų vidaus vandenų laivų skaičius sumažėjo nuo 1 848 iki 626.

Dabar laivų skaičius realus, daugmaž atspindintis tikrąją situaciją Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama laivyba. Pagal tikruosius skaičius, vidaus vandenų laivyba Lietuvoje yra menkoka, nedidelių pramoginių laivų nėra daug.

Registravimo tvarka supaprastėjo

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje yra mažai pramoginių laivų, minima tai, kad skirtingose ES šalyse iki šiol laivų registravimo sąlygos smarkiai skirdavosi.

Nusipirkus naudotą pramoginį laivelį kur nors Švedijoje, kur registravimo tvarka buvo paprasta arba jos visai nebuvo, įregistruoti tą laivelį Lietuvoje buvo nedaug šansų. Būdavo reikalaujama pateikti laivo registracijos kitoje šalyje dokumentus. Bet jei asmeniniais tikslais laivelį naudojęs švedas jo neregistravo, iš kur galėjo būti tokie dokumentai?

Ir dabar Lietuvoje numatyta, kad registravimo metu reikalingas vidaus vandenų transporto priemonės tapatumo nustatymas. Tačiau naujose Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklėse numatyta paprastesnė tapatumo nustatymo tvarka, kai laivas prieš tai buvo eksploatuojamas arba pagamintas ES šalyse.

Lietuvos saugios laivybos administracija nurodo, kad įsigyjant Lietuvos Respublikoje neregistruotą (ar išregistruotą) pramoginį ar asmeninį laivą arba pakabinamąjį variklį būtina įsitikinti, ar laivas turi korpuso numerį, o variklis – variklio numerį, gamintojo lentelę, CE ženklinimą ir atitikties deklaraciją (kai taikoma). Taip pat gali būti ir dokumentai, kuriuose yra įregistravimui reikalingi duomenys: valstybės kompetentinga institucija, gamintojas ar gamintojo atstovas.