Po Kretingos vienuolyno skliautais moterys triūsia nuo ankstaus ryto.  

„Jau esu įpratus. Atsibundu, žadintuvas jau ir nepažadina. 6 val. ryto čia būnu, reikia viską supjaustyti, viską padaryti“, – pasakojo labdaros valgyklos virėja Vita Petrauskaitė. 

Sriubos tenka daug išvirti – visą katilą, į kurį telpa net 80 litrų. Kasdien labdaros valgyklos moterys verda vis kitokią sriubą ir į ją gausiai deda mėsos, kad sočiau būtų.

LNK stop kadras.

Kretingos pranciškonų vienuolyne veikianti labdaros valgykla kasdien pamaitina kelias dešimtis varguolių.  

„Žiemą maitiname į dieną apie 50, vasarą ženkliai mažiau – apie 25–27. Bet būtina pabrėžti, kad maitiname ne tik iš Kretingos, bet iš viso Kretingos rajono“, – akcentavo V. Petrauskaitė. 

Iki pandemijos varguoliai susirinkdavo valgyklos patalpose. Dabar maistas dalijamas išsinešti.

„Buvo pastebėta, kad žmonės nenori užsibūti labdaros valgykloje, tad buvo priimtas sprendimas, kad gali išsinešti maistą į namus. Atsineša patys savo indus, kas neturi, mes būname paruošę“, – teigė labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė. 

Prie sriubos moterys duoda ir duonos kepalą, o šventėms ir daugiau maisto prideda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Labdaros valgyklos savanorės sako, kad ankščiau ateidavo vyresni valgytojai. Dabar nemažai jaunų žmonių. Kad visi pajustų šventes vienuoliai pasirūpino ir kalėdaičiais. Juos žmonės gauna su maldos žodžiais.  

O didžiausias labdaros valgyklos darbuotojų noras, kad ateinančiais metas kuo rečiau žmonėms jų sriubos reiktų.

„Palinkėčiau, kad nebūtų tokių vargšų, kad visi turėtų savo vietą, kad turėtų šilumos, kad turėtų vandens nusiprausti, drabužius išsiplauti“, – sakė valgyklos virėja. 

Labdaros valgykla prie pranciškonų bažnyčios Kretingoje buvo įkurta daugiau nei prieš 100 metų.  

Tik sovietmečiu jos veikla buvo nutrūkusi, o kai prieš 30 metų vėl pradėjo rūpintis maistu varguoliams esą nebuvo nė dienos, kad žmonės čia duonos negautų.