- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015-uosius – Etninių regionų metus – keturios pajūrio ir pamario savivaldybės sumanė paminėti užsisakant Mažosios Lietuvos herbą, kuris niekada neegzistavo. Nors šio mįslingo reikalo sumanytojai teigia, kad valdiškų pinigų nereikės, tačiau tampa aišku, jog visas iniciatyvos įgyvendinimas vis tiek kainuos tūkstančius eurų.
2015-uosius – Etninių regionų metus – keturios pajūrio ir pamario savivaldybės sumanė paminėti užsisakant Mažosios Lietuvos herbą, kuris niekada neegzistavo. Nors šio mįslingo reikalo sumanytojai teigia, kad valdiškų pinigų nereikės, tačiau tampa aišku, jog visas iniciatyvos įgyvendinimas vis tiek kainuos tūkstančius eurų.
Pritarė herbo kūrimui
Kadenciją baigianti Klaipėdos miesto taryba paskutiniame posėdyje pritarė kultūrinio bendradarbiavimo sutarčiai. Taip uostamiesčio politikai įsipareigojo prisidėti prie šilutiškių inicijuojamo sumanymo – bent simboliškai atkurti "istorinį teisingumą" ir bendru herbu su kaimynais susijungti į kadaise gyvavusią Mažąją Lietuvą.
Visos šios iniciatyvos esmė yra tokia, kad pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bus sukurtos prielaidos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bei Neringos, taip pat Šilutės savivaldybių kultūriniam bendradarbiavimui "sujungiant regiono kultūrines idėjas, finansinius išteklius, sukuriant Mažosios Lietuvos heraldiką".
Taip aiškinamajame rašte uostamiesčio politikams šią idėją suformulavo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Pasirodo, būtent heraldikos sukūrimas ir jos pristatymas visuomenei turės tapti viena reikšmingiausių Etnografinių regiono metų veiklų.
Įžvelgia provincijos sindromą
Idėja sukurti Mažosios Lietuvos regioną kilo iš Šilutės. Aktyvūs miestelio savivaldybės veikėjai turėjo ambicijų sukurti šį keistą darinį ir jam neformaliai vadovauti.
Pagal tą kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kurią parengė šilutiškiai, o klaipėdiečiai jau pritarė jos pasirašymui, "šalys įpareigoja Šilutės rajono savivaldybę atstovauti Šalims vykdant organizacinius darbus ir pasirašant finansavimo sutartis dėl Mažosios Lietuvos heraldikos sukūrimo, viešinimo ir išpildymo".
Vienas istorikas, nenorėjęs viešumo, pasipiktinęs klausė: kas gi būtent Šilutei suteikė tuos įgaliojimus? Esą noras atkurti tai, iškraipant istorinę tiesą, dvelkia provincialumu ir, net esant geriausiems norams, šilutiškiai negali atstovauti visam kraštui.
"Ta idėja buvo seniai mūsų svarstyta. O kai įteisino penktąjį regioną Lietuvoje, tai yra Mažąją Lietuvą, mes pradėjome galvoti apie simboliką", – patvirtino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
Pagrindinis motyvas, kad herbo reikia tam, nes esą būna respublikinių renginių, kuriuose visų regionų atstovai eina su vėliavomis ir herbais, o Mažosios Lietuvos delegatai žygiuoja tuščiomis, nes regionas herbo neturi.
Istorikai – apstulbę
Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė tikina, kad pirmiausia buvo padaryta klaida, įvardijant penktojo Lietuvos regiono pavadinimą – Mažoji Lietuva.
"Mes puikiai žinome, kad istoriškai Mažoji Lietuva apėmė kur kas platesnę teritoriją, nei apibrėžta dabar. Visose diskusijose mes pabrėžėme, kad nereikia iškraipyti istorijos ir išradinėti naujo dviračio. Ir nereikia klaidinti žmonių. Mes siūlėme dvigubo pavadinimo variantą Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas). Deja, kaip dažnai būna, istorikų nuomonės niekas neklausė. O sprendimai buvo politiškai angažuoti", – įsitikinusi S.Pocytė.
Istorikų tvirtinimu, Mažoji Lietuva herbo niekada neturėjo, vienintelis heraldinis dalykas, vienijantis šitą kraštą, buvo trispalvė (žalia, balta, raudona) vėliava. Todėl galvojant apie herbą, reikia atlikti detalią studiją, kokią simboliką pasirinkti.
"Šilutiškai sakė, kad paskelbė vaikų konkursą ir šie visko pripiešė. Taip nuvažiuosime dievai žino kur. Čia reikia profesionalų sprendimo. Juolab ne visiems rajonams tinka gintaro gabalas, vėtrungė, valtelė ar briedžio ragai. O dabar kažkodėl labai skubama. Per tą skubėjimą tik sumokės krūvą pinigų ir galiausiai gaus piešinėlį, kurio niekas nenorės pripažinti", – mano klaipėdietis istorikas Dainius Elertas.
Tam pritarė ir S.Pocytė. Esą skubėdami, galime padaryti neatitaisomą klaidą, juolab iš šių dienų pozicijų norima sukurti krašto simbolį net nesigilinant į istoriją.
"Mane šiek tiek baugina toks biurokratinis požiūris. Yra paskelbti Etnografinių regionų metai, o mes sukursime nesvarbu kokį herbą, ir kas tada? Žemaitijos herbas juk irgi neatsirado per tris dienas", – dėstė S.Pocytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės dieną vainikuoja „Tautiška giesmė“ ir šventinis koncertas6
Uostamiestyje aidi šventinis koncertas – „Esame mes ir esame čia“. Klaipėdiečiai susirinko į Valstybės dienos ir „Tautiškos giesmės“ dienos proga savivaldybės ir Žvejų rūmų padovanotą koncertą. Pirmųj...
-
Jono kalnelyje iškilmingai iškelta Trispalvė3
Uostamiestyje, Bastionų komplekso Jono kalnelio saloje, iškelta Trispalvė. Į ceremoniją susirinko šimtai klaipėdiečių. ...
-
Vandens sporto entuziastams – festivalis
Šiandien uostamiestyje ne tik švenčiama Valstybės diena, bet taip pat vyksta ir sporto vandens festivalis, kurio metu visi vandens sporto entuziastai gali rasti sau įdomią ir patrauklią veiklą. ...
-
Lietuvoje dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“ atvyko į Klaipėdą11
Lietuvoje beveik dviem savaitėms dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“. ...
-
Uostamiesčio šilumos vamzdynų trasos atlaikė iššūkius: sėkmingai atlikti hidrauliniai bandymai
AB „Klaipėdos energija“ sėkmingai užbaigė kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus, užtikrindama patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą naujam šildymo sezonui. Nuo gegužės 13 iki birželi...
-
Į turgų – pirmųjų mėlynių: nuo ko priklauso uogų kaina?8
Uostamiesčio turgavietėse pasirodė pirmosios mėlynės. Kol kas jų kaina siekia šešis eurus, o braškių kainos šoktelėjo į viršų, nes šių uogų derėjimo laikas jau baigiasi. ...
-
Ar vaizdo kameros Klaipėdoje tikrai veikia?13
Uostamiestyje daugės vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau klaipėdiečiai svarsto, ar jos – apskritai įjungtos, kadangi įvykus kokiam nors nusikaltimui ar avarijai, įvykio aplinkybes išsiaiškinti kartais esą labai sudėtinga. ...
-
Netikėtumas gatvėje – žydiškos vestuvės23
Dainų šventės šimtmetį švenčiančiame Vilniuje pasirodymus surengė ir mėgėjų teatrai, tarp jų – klaipėdiečių žydų teatro „Šatil“ artistai. Mėgėjų teatrams skirtą šventės dieną klaipėdie...
-
Palangoje – įspūdingas reginys: tokį reiškinį išvysta vos keli1
Palangiškiai ankstų penktadienio rytą apsilankę paplūdimyje galėjo išvysti puikų reginį – vandens viesulą. Meteorologas Gytis Valaika feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kad šis rei&sc...
-
Klaipėdoje iškelta įspūdingo dydžio vėliava13
Pasitinkant Valstybės šventinę dieną, į beveik 40 metrų aukštį pakilo įspūdingo dydžio šalies trispalvė, jos plotas siekia net 45 kvadratinius metrus. Specialiai pagal užsakymą siūta vėliava Naujojo uosto ir Danės gatvių sa...