Diskusijos, tyrimai ir raštai

2023-ieji yra paskelbti Klaipėdos krašto metais – sausio viduryje sukaks 100 metų nuo Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos.

Tikimasi, kad tuomet pagaliau pavyks patvirtinti krašto herbą, dėl kurio tarp Vilniaus ir Klaipėdos ietys kryžiuojamos jau beveik dešimtmetį.

Krašto bendruomenės nuomonei atstovaujanti Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi net į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio etnografinio regiono herbo kūrimo proceso su prašymu paremti diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri vis atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pasakojo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į LHK ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net aštuonis kartus.

Per jau aštuonerius diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos, klausimas keltas mažiausiai keturiuose LHK posėdžiuose.

Bendruomenės nuomonė nekinta

Tačiau bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.

Ne vienerius metus ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

Briedžio simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus, tačiau kai kuriems Heraldikos komisijos nariams jis vis neįtinka.

Nepaisant to, šiuo metu jau yra parengti konkurso nuostatai dėl herbo sukūrimo ir netrukus bus skelbiamas konkursas, tai patvirtino V.Griškevičienė.

Klausimas, kam yra kuriami herbai – Heraldikos komisijai ar regionui?

"Lauksime siūlymų, bet konkurso sąlygose yra įrašyta, kad briedžio simbolis turi būti, nors kompromisas ir nėra pasiektas. Beje, dabar Heraldikos komisija staiga pakeitė savo nuostatus, kuriuose atsirado punktas, kad "Heraldikos komisija siūlo simbolius". Tik klausimas, kam yra kuriami herbai – Heraldikos komisijai ar regionui? O briedžio simbolis yra regiono žmonių pasirinkimas", – pabrėžė V.Griškevičienė.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė pažymėjo, kad simbolio pasirinkimui turi istorinį pagrindimą – remiamasi solidžiais regiono mokslininkų tyrimais, todėl ir toliau teiks savo siūlymus.

"Neslėpsiu, buvo atvejų, kai komisijai buvo pasiūlyti vieni simboliai, o herbuose galiausiai atsidūrė visai kiti. Tačiau jei jau kitų keturių regionų herbuose dominuoja toteminiai gyvūnai, o, anot pačios Heraldikos komisijos, turi būti išlaikytas vientisumas, tai mūsų pasirinktas simbolis yra briedis. Kokie kiti gyvūnai dar galėtų būti pavaizduoti krašto herbe, paaiškės, kai bus pateikti pasiūlymai", – teigė V.Griškevičienė.

Tikimasi geros pabaigos

Viename šių metų Heraldikos komisijos posėdžių šios komisijos narė Jolanta Karpavičienė laikėsi pozicijos, kad regiono bendruomenės nuomonė gerbtina, bet "reikia ieškoti protingo sprendimo, kad būtų suderintos Heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos atstovų nuostatos".

Kolegei tuomet antrino kitas Heraldikos komisijos atstovas Arvydas Každailis, kad "briedį herbo skyde galėtų papildyti dar kai kurie simboliai".

Dar vienos komisijos narės Jolitos Liškevičienės teigimu, briedis gali būti kaip istorinis ženklas, bet moters vaizdinys, tiltas, jūriniai ar raštijos simboliai herbe taip pat turėtų atsispindėti.

Tame pačiame posėdyje dėl Mažosios Lietuvos herbo Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė pabrėžė, kad komisija "niekada nebuvo nusistačiusi prieš briedį, bet ir ji herbe norėtų matyti ne tik šį gyvūną".

Viliamasi, kad per 2023 m. Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą vienokį ar kitokį herbą.