- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį plačiai paviešintas aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pareiškimas, kad jis inicijuoja Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas dėl vienos uosto įmonės KLASCO tariamos taršos, bendrovės turimais duomenimis, neatitinka realios situacijos Klaipėdoje.
2019 metais, kaip rodo visų atliktų oro taršos šaltinių matavimo duomenys, KLASCO neviršijo nei momentinių, nei vidutinių metinių taršos normų. O šių metų balandžio 1-5 dienomis, kai Vitės kvartalo gyventojų grupelė ėmė atakuoti aplinkosaugininkus skundais, oro monitoringo stotelių diagrama aiškiai rodė, kad stotelės Klasco2 kreivė yra daug žemesnė už stotelių Šilutės plente ir Bangų gatvėje fiksuotas kietąsias daleles. Šie duomenys Aplinkos apsaugos departamentui turėtų būti žinomi. Netgi visuomenės atstovai socialinio tinklo grupėje dalijasi stotelės duomenimis, kurie balandžio 1-5 d. jokios taršos nerodo, o balandžio 6 d. pavakare matomas padidėjimas, tačiau tuo metu vėjas pūtė nuo miesto link uosto.
KLASCO, kaip ir kitos pramonės įmonės, laikosi tokių poveikio mažinimo įstatymų, kokius priima Seimas atsižvelgdamas į Europos Sąjungos aplinkosaugos standartus. Ir jos veikla kontroliuojama tokiais rinkoje esančiais instrumentais, kokius aprobuoja Aplinkos ministerija. Šiuo konkrečiu atveju KLASCO teritorijoje veikiančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatytos 2 oro monitoringo stotelės įsigytos kaip tinkami įrankiai stebėti ir fiksuoti kietųjų dalelių kiekius ore. Nors įmonė pernai buvo tikrinta arti 100 kartų, jokių normatyvinių pažeidimų pareigūnai nerado. O KLASCO taikomos dulkių nusodinimo priemonės pripažintos kaip efektyvios, kadangi 2 monitoringo stotelės KLASCO teritorijoje nuolat rodo mažesnę taršą nei kitos 2 stotelės miesto gatvėse – Šilutės plente ir Bangų gatvėje.
Vykdydama 2018 metų rugpjūtį gautą Aplinkos apsaugos inspekcijos nurodymą parengti poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą, KLASCO jį suderino su Aplinkos apsaugos agentūra ir nuo 2019 metų kovo mėn. nuolat teikia ataskaitas už įgyvendintas priemones.
2018-2019 metais į aplinkosaugos priemones ir krovą spartinančią techniką KLASCO investavo daugiau kaip milijoną eurų. KLASCO pirmoji uoste įsigijo ir naudoja 6 vandens rūko patrankas, kurios drėkina krovinius. Veikia nauji „Tukan“ kranai, mažinantys operacijų skaičių ir laivų krovos trukmę, o kartu ir krovos poveikį uosto aplinkai, naudojama kita dulkių patekimą į aplinką mažinanti įranga. KLASCO pirmoji Klaipėdos uoste pradėjo naudoti ekologišką medžiagą biriems kroviniams dengti – taip išvengiama poveikio aplinkai krovinio sandėliavimo metu. Bendrovė drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis. O vietoj planuoto vieno pažangaus transporterio su magnetais šiukšlėms išrinkti naudojami du. Pastatyta speciali sienutė, sulaikanti dulkių judėjimą krovos metu, nutiesti nauji inžineriniai lietaus vandens surinkimo tinklai.
Artimiausiu metu KLASCO parengs naują ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai, kurioje pateiks numatomas poveikį aplinkai mažinančias investicijas ir darbų planus.
![](/img/dmn-pr-kd.png)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurų
Neteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...
-
Užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra: dėmesį traukia įspūdingi vaizdai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...
-
Premjeras ir Seimo pirmininkas svarbų Lietuvai įvykį švenčia Palangoje
„Mūsų valstybės pirmieji asmenys elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa švenčia, žinoma, Palangoje, kur šiandien rinkosi visa Lietuva“, – feisbuke skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Šimtai ledinių maudynių aistruolių nėrė į Baltijos jūrą: prisijungė ir žinomi politikai
Ledinių maudynių mėgėjų skaičius šią žiemą dar labiau išaugo – į eketes vis drąsiau lipa ne tik nemažą patirtį turintys ruoniai, bet ir pirmą kartą šį grūdinimosi būdą norintys patirti žmonės. Ekečių žemėlap...
-
Nidoje – gamtos sukurti stulbinantys vaizdai
Kuršių nerijos nacionalinis parkas pasidalijo įspūdingais vaizdais iš Nidos. ...
-
Palanga pakvipo stintomis
Šeštadienį, antrą dieną, Palanga sausakimša – žmonės iš visos Lietuvos ir kaimyninių kraštų plūsta į 22-ąjį kartą vykstančią šventę „Palangos stinta“. Svečių čia laukia daugybė pram...
-
Kretingos rajone – nauja rinkliava
Nuo trečiadienio kai kuriems Kretingos rajono gyventojams pradėtas taikyti specialus prevencinis mokestis už buitinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Savivaldybės teigimu, daugiau nei 17 eurų siekianti mėnesinė rinkliava bus taikoma tiems asme...
-
Nuspręsta: žmonės – svarbesni už vertybes
Aistros dėl Atgimimo aikštės nerimsta. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kelis kartus vyko į Vilnių ir įtikinėjo šalies vadovus: susiklosčiusi padėtis – kelianti pavojų klaipėdiečiams. Erzelio dėl aikštės esama ir uostami...
-
Ar kas nors dar mokosi rusų kalbos?
Per keletą pastarųjų metų rusų kalbos kursų populiarumas išblėso. Uostamiestyje šią kalbą mokytis renkamasi retai, o jeigu ir nusprendžiama tai daryti, sprendimą lemia darbas. Tačiau rusakalbiams lietuvių kalba – pirmoje vietoj...