Užpuolė blusos

Daugiabutis yra bendrabučio tipo su bendru tualetu. Gyvenantiesiems už sienos tenka kęsti ne tik tvaiką.

"Kaimynas ne tik 12 kvadratinių metrų kambaryje laiko keturis vidutinio dydžio šunis, kurių neprižiūri. Į lauką šunų neveda, tad gyvūnai priversti šlapintis ir tuštintis kambaryje ir kvėpuoti savo smarve. Taip pat šunys turi blusų, kurios patenka į bendro naudojimo patalpas. Apkandžiojo ir mus iki žaizdų, liko randai. Kas norės blusomis užsikrėsti?" – piktinosi kaimynė.

Kaimynai pasakojo, kad gaila gyvūnų, jie nuolat girdi jų kaukimą.

"Sunku suprasti tokį kaimyno elgesį, vyras jaunas, turi darbą. Tačiau buto langai užklijuoti juoda plėvele, jie net dienos šviesos nemato. Sąlygos tikrai baisios. Abejoju, kad kaimynas pats prausiasi", – skundėsi gyventoja.

Šunys nuolat kaukia. Ten tikrai antisanitarinės sąlygos. Kas norės gyventi, kai tokia kaimynystė?

Gyvūnai dar ir kaukia

Kaimynai ne kartą prašė vyro imtis tvarkos, bet visi bandymai nuėjo veltui.

"Šunys nuolat kaukia. Ten tikrai antisanitarinės sąlygos. Kas norės gyventi, kai tokia kaimynystė? Kaimynui siūlėmės padėti išvalyti viską. Į kalbas jis nesileido, tik spėja įeiti į savo kambarį, tuoj duris užsidaro", – pasakojo gyventoja.

Kodėl kaimynas langus užklijavo plėvele, gyventojai nesupranta.

"Nors išvėdintų kambarį. Vertėtų veterinarijos tarnybai pasižiūrėti, kokios čia baisios sąlygos", – teigė moteris.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas patikino, kad specialistai būtinai vyks į vietą patikrinti situacijos.

"Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklės numato tvarką, kurios privalo laikytis gyventojai. Gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiamos veterinarijos paslaugos", – paaiškino L.Lapinskas.

Viešosios tvarkos sergėtojai tokiais atvejais aiškinasi, ar gyvūnai yra suženklinti, vakcinuoti.

Taip pat taisyklėse numatyta, kad gyvūnai neturi būti nuolat laikomi tamsoje arba dirbtinėje šviesoje be pertraukų.

Jei gyvūnų laikymo vietoje jų poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas.

Situaciją tikrins

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas patikino, kad paprastai ne kvadratūra lemia gyvūno gerovę.

"Žiūrint, kaip žmogus susitvarkęs. Pasitaiko atvejų, kai ir didesniame bute nėra vietos gyvūnui. Jei butas apkrautas rakandais, net šuniui nėra kur apsisukti. O kartais ir mažame, bet tvarkingame kambarėlyje būna vieta gyvūnui, jis vedžiojamas, prižiūrimas. Reikia įvertinti situaciją", – sakė V.Valantinas.

Tarnybos specialistai tokiais atvejais dažnokai susiduria su sunkumais – tokie gyvūnų augintojai į vidų neįsileidžia, tenka siųsti laiškus su reikalavimais įleisti specialistus.

"Gyvūnų būklę įvertiname pagal specialų klausimyną – žiūrima jo būklė, odos, akių situacija, gyvūnas nuodugniai apžiūrimas. Tuomet tikrinama jo registracija, aiškinamasi, ar vakcinuotas", – vardijo specialistas.