- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Emigracija nebūtinai yra blogybė, tik reikia ja protingai pasinaudoti. Po pasaulį išsibarstę ir patirties įgiję lietuviai savo šaliai gali būti tokie pat naudingi, kaip ir čia dirbantys bei kuriantys gyventojai.
Ne emigracija, o cirkuliacija
Laikas nustoti skirstytis į emigrantus ir likusius Lietuvoje, nes šaliai iš to nėra jokios naudos. O suvieniję geriausią Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių tautiečių patirtį galėtume pasiekti stulbinamų rezultatų. Tokia pagrindinė žinutė buvo siunčiama Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF), kuriame dauguma pokalbių vis pasisukdavo emigracijos tema.
„Emigracija turi ir teigiamų ypatybių, tik reikia stengtis jomis pasinaudoti. Emigraciją reikia paversti protų cirkuliacija“, – Vilniaus „Litexpo“ parodų centre vykusiame forume kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, šiuolaikiniame pasaulyje atstumai nebėra kliūtis, todėl jau laikas liautis kalbėti apie emigrantus bei gyvenančius gimtinėje ir visus lietuvius suvokti kaip vieną tautą, kurios kiekvienas narys gali būti naudingas savo šaliai, nepaisant gyvenamosios vietos.
V.Sutkus taip pat priminė, kad nebėra prasmės apsiriboti valstybių sienomis, nes, pavyzdžiui, Londoną laisvai galima vadinti trečiu pagal dydį lietuvišku miestu, nes pagal gyvenančių lietuvių skaičių jis nusileidžia tik Vilniui ir Kaunui.
Tą patį pabrėžė ir Europos parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius. Jo teigimu, lietuviams laikas ne tik įsikibus saugoti savo praeitį, bet ir atsiverti pasauliui.
"Mano manymu, šis forumas siunčia dvi labai svarbias žinutes. Pirmoji yra ta, kad Lietuva nebebus tokia, kokia buvo. Jos nebesutalpinsi į 65 tūkst. kvadratinių kilometrų ir tautinius drabužius. Lietuviai aktyviai dalyvauja pasaulio procesuose, o mūsų šalis netrukus stos prie turtingiausio valstybių klubo vairo (Lietuva nuo liepos 1 d. perima pirmininkavimą ES Tarybai). Tai iššūkis Lietuvos žmonėms atsiverti pasauliui.
Antroji žinutė: Lietuva nėra turtinga gamtos išteklių ar stipri pagal karinę galią, tačiau turi savo žmones. Mūsų iššūkis – kurti valstybę stiprią žmonėmis ir inovacijomis. Tam reikia ir diasporos pastangų, turime pasinaudoti visame pasaulyje pasklidusių lietuvių patirtimi ir investicijomis", – sakė A.Pranckevičius.
Šalies dydis nesvarbu
Tą patį sakė ir PLEF viešėję sėkmingai užsienyje dirbantys lietuvių kilmės verslininkai. Nors kai kurie silpnai kalba ar visai nekalba lietuviškai, visi jie teigė visuomet jautę ryšį su mūsų šalimi ir galvoję, kaip galėtų prisidėti prie jos gerovės.
„Aš gimiau Čikagoje. Tuo metu buvo sakoma, kad šiame mieste daugiau lietuvių nei Vilniuje, nors nežinau, ar tai buvo tiesa. Vis dėlto kalbėti pradėjau lietuviškai, angliškai prabilau tik būdama ketverių metų. Esu lietuvaitė, mano širdyje tėvynė yra Lietuva“, – sakė JAV bendrovės „Sinickas Communications“ vadovė Angela Sinickas.
Ji sakė, kad ir kurioje pasaulio vietoje būtų, išgirdusi lietuvišką pavardę visuomet prieina pasišnekėti: „Lietuviai visur yra tarsi privataus klubo nariai.“
„Atsimenu, kaip jauni Čikagos lietuviai kalbėdavome, ką darytume, jei Lietuva atgautų nepriklausomybę, ar grįžtume, ar liktume JAV. Mes nežinojome, ką būtent norime daryti, tačiau žinojome, kad ką nors daryti norime. Šis forumas ir yra galimybė susijungti, susipažinti, kartu dirbti ir kartu eiti pirmyn“, – kalbėjo A.Sinickas.
Buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras Antanas Mockus pasakojo, kaip jam, tuomet dar jaunuoliui, vienas išeivijos kunigas pasakė, kad reikia dirbti dėl Lietuvos. „Tuomet spontaniškai atsakiau, kad dirbsiu Kolumbijai, bet sėkla pasėta liko“, – sakė A.Mockus.
O Kinijos bendrovei „CIE Automotive“ vadovaujantis Johnas Mackas lietuvius barė dėl nevisavertiškumo kompleksų.
„Teko nusvilti, nes per dvi dienas gal 15 kartų girdėjau, jog Lietuva yra per maža, kad įgyvendintų vieną ar kitą idėją. Iš tiesų nesvarbu, kas yra mažas, o kas didelis. Svarbu, kas užaugs didelis“, – sakė J.Mackas ir priminė, kad niekas nesako, jog Šveicarija ar Olandija yra mažos šalys.
Lietuvoje bus patarėjais
Organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ vadovė, viena pagrindinių PLEF organizatorių Dalia Petkevičienė sakė, kad sumanymas sujungti Lietuvoje ir už jos gyvenančių lietuvių idėjas ir jėgas jau duoda rezultatų. Pasak jos, užsienyje daug pasiekę lietuviai mūsų šalyje taps tam tikrais vietos verslo globėjais, konsultuos įmones ir padės joms augti. Tikimasi, kad iki metų pabaigos tokių globėjų atsiras bent 50. Jie įsipareigos mažiausiai valandą per mėnesį skirti savo globojamam verslui konsultuoti.
Tiesa, D.Petkevičienė mestelėjo akmenuką į valstybės institucijų daržą. Pasak jos, tokia užsienio lietuvių patirtimi galėtų pasinaudoti ir valstybės valdomos įmonės, tačiau kol kas ši idėja sunkiai skinasi kelią.
„Yra žmonių, kurie galėtų būti puikūs tokių įmonių patarėjų tarybų nariai. Tam jie neprivalo būti Lietuvoje. Mes matome, kad tai buvo pradėta daryti, ir labai tikimės, jog naujoji valdžia tęs šituos procesus“, – teigė D.Petkevičienė.
Metas įsileisti jaunimą
Tiesa, ne visi PLEF svečiai emigracijoje įžvelgė vien pozityvius dalykus. Pranešimą skaitęs Škotijos ir Estijos investicinio fondo„Cicero Capital“ generalinis direktorius Jamesas Oatesas teigė, kad jei emigracijos tendencijos nesikeis, Lietuva neturės ateities. Pasak jo, situacija galėtų keistis, jei vadovų kėdės būtų užleidžiamos jauniems, atviriems ir originalių idėjų turintiems žmonėms, kurie šiuo metu siekia karjeros užsienyje.
„Kalbame, kokie geri yra jauni Lietuvos specialistai. Tačiau kur jie yra? Aš nematau ministrų ir premjerų, kuriems būtų 20 ar 30 metų, matau savo amžiaus vadovus. Tokia pati situacija yra ir versle“, – kalbėjo J.Oatesas.
Pasak jo, jauniems žmonėms savo šalyje reikia suteikti daugiau galimybių ir atsakomybės, kad jie čia jaustųsi laukiami ir reikalingi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prabangus viešbutis – nuostolingas1
Pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air" spalio pabaigoje pradės skraidinti iš Vilniaus į Tel Avivą. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę. Anot Vilniaus oro uosto generalinio direktorius Gedimino Almanto, iki šiol skrydžiai į Tel Avivą buvo tik sezonin...
-
Būsto pardavimas šiemet auga
Per pirmą šių metų pusmetį dauguma į kredito unijų vadovus siūlytų žmonių reikiamų egzaminų neišlaikė. Lietuvos bankas pranešė, kad šiemet egzaminus laikė iš viso 20 žmonių, iš jų tik trys žinių patikras išlaikė. Bankas šiemet sure...
-
Surinktų akcizų keliams aukoti nenori
Finansų ir Susisiekimo ministerijoms susiginčijus dėl šios siūlymo nuo kitų metų padidinti finansavimą keliams iš degalų akcizo, premjeras Algirdas Butkevičius kol kas susilaiko nuo pažadų skirti daugiau lėšų keliams."Ateinančiais metais mes g...
-
Medų atpigintų gera vasara
Norintiems pasimėgauti šiųmečiu medumi už jį tenka mokėti daugiau nei pernai. Tai nulėmė vėlyvas pirmasis medunešis. Bitininkai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar aukštos medaus kainos išsilaikys visą sezoną.Kol kas branguŠiuo metu medaus kaino...
-
Įmonių grąža sumenko trigubai
Per savaitę degalų kainos didžiausiuose degalinių tinkluose sumažėjo. 95 markės benzinas penktadienį "Lukoil" kainavo 4,52 lito, "Orlen" – 4,52 lito, "Statoil" – 4,54 lito, arba atitinkamai 5 centais, 8 centais ir 1 centu mažiau nei prieš savait...
-
KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis
Netrukus bus pradėta atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais. Tačiau Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valstybės institucijos turi prioritetą prieš kitus kreditorius, privatiems asmenims lieka nedaug šansų atgauti pinigus.Prie...
-
Atpigo dauguma grūdų
Per pirmą pusmetį buvo registruota 776 įmonių bankroto atvejai – 131 atveju (20 proc.) daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, kaip rodo kreditų biuro "Creditinfo" duomenys. Neigiamas bankrotų statistikos tendencijas didžiąja dalimi lėmė ši...
-
Iš kaimų – paskui pinigus
Kol šalies valdžia kuria darbo grupes ir svarsto, kaip sumažinti vidinę gyventojų migraciją į didžiuosius miestus bei atgaivinti į ekonominę bedugnę riedančius regionus, kaimo vietovės toliau netenka tūkstančių gyventojų. Investicijų medžio...
-
Apribojo ūkininkų apetitą
Nuo kitų metų kovo didės tabako, o nuo balandžio – ir alkoholio akcizas. Skaičiuojama, kad puslitris alaus ir etilo alkoholio produktų brangs vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, pakelis cigarečių – apie 30 centų, pigiausių ciga...
-
Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia
Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdininkai tikina, kad situacija netrukus k...