Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdininkai tikina, kad situacija netrukus keisis.

Privertė sukrusti

Paaiškėjus, kad prie Lietuvos sienos esančioje Baltarusijos Gardino srityje užfiksuotas itin pavojingos gyvulių ligos – afrikinio kiaulių maro – protrūkis, sujudo ir mūsų šalies vadovybė.

Vyriausybė apsaugai nuo kiaulių maro praėjusią savaitę pažadėjo skirti 750 tūkst. litų, tačiau šios lėšos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė tik vakar ryte.

Kol pinigai nebuvo gauti, Baltarusijos pasienyje buvo imtasi tik minimalių apsaugos priemonių. Šalies kiaulių augintojai teigia, kad jos buvo nepakankamos, o ir iš Baltarusijos atvykstančių transporto priemonių ir asmenų patikra galėjo būti vykdoma aplaidžiai.

Priemonės nepakankamos?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad visos krovininės transporto priemonės, vežančios gyvus afrikiniam kiaulių marui imlius gyvūnus, grįžtančios iš Baltarusijos ir Rusijos, pradėtos papildomai dezinfekuoti Lietuvos pasienio veterinarijos postuose.

Tačiau Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas dienraščiui teigė, kad šios priemonės, kurių Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi už savo lėšas, buvo veikiau parodomosios, nei davė realios naudos.

„Nupurškė kelis gyvulius vežančius sunkvežimius, kad žiniasklaida praneštų, ir viskas. Kiek girdėjau, griežtos kontrolės tikrai nėra“, – sakė A.Baravykas.

Jis piktinosi ir tuo, kad muitininkai esą neatidžiai tikrina iš Baltarusijos į Lietuvą vykstančių asmenų bagažą, nors Lietuva dar birželio 26 d. uždraudė iš Baltarusijos įvežti gyvūninės kilmės produktų ir pašarų. A.Baravykas tikino girdėjęs atvejį, kai muitininkai mėsos produktus vežusių asmenų nė nepaklausė, ar šie neturi įvežti draudžiamos produkcijos. Taip mėsa iš Baltarusijos pateko į Lietuvą.

Pašnekovas teigė, kad kiaulių augintojai dėl šių aplinkybių neramiai stebi situaciją pasienyje, juolab kad dar vakar kiaulininkai nežinojo, bus ar nebus apsaugai nuo afrikinio kiaulių maro skirti pažadėti 750 tūkst. litų.

A.Baravykas teigė, kad užkratui patekus į Lietuvą nuostoliai būtų labai dideli ir padarytų žalos ne tik konkrečiam ūkiui, kuriame būtų nustatytas kiaulių maro židinys.

„Tai padarytų žalos apskritai visam mėsos sektoriui – ne tik kiaulių, bet ir kitų gyvulių augintojams, pašarų eksportuotojams. Dabar sunku pasakyti, kokie būtų konkretūs skaičiai, bet jie būtų labai dideli“, – sakė kiaulių augintojų atstovas.

Lėšų jau skirta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas nesutinka su kiaulininkų priekaištais. Pasak jo, tarnyba ėmėsi tokių priemonių, kokias galėjo sau leisti, o vėliausiai per savaitę pasienio postuose bus įrengtos ir stacionarios dezinfekcijos užkardos, pro kurias pravažiuos visos iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą patenkančios transporto priemonės.

„Finansų ministerija pagaliau rado galimybių ir žadėtieji 750 tūkst. litų šiandien ryte buvo skirti“, – dienraščiui vakar sakė V.Paulauskas. Pasak jo, dabar prasidės rimtesnių apsaugos priemonių įrengimo darbai, kurie ilgai trukti neturėtų.

"Yra atliekama papildoma didžiausią riziką keliančių transporto priemonių – bandovežių, vežusių kiaules, – dezinfekcija. Dezinfekuojamos ne tik Lietuvos vežėjų, bet ir kitų šalių transporto priemonės, nepriklausomai nuo to, kad pasienio veterinarijos posto specialistams buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog transporto priemonė buvo išplauta ir dezinfekuota.

Taip pat visuose pasienio postuose yra iškabintos informacinės lentos, kuriose žmonėms aiškinama, kad nesivežtų jokių mėsos produktų – nei sumuštinių, nei vištytės, nei lašinukų. Jiems išmesti pastatyti specialūs konteineriai, muitininkai tikrai tikrina keliaujančių bagažą", – paklaustas, kokių priemonių yra imtasi šiuo metu, vardijo V.Paulauskas.

Užkratas plinta toliau

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vakar pranešė, kad, remiantis Baltarusijos žiniasklaidos pranešimais, Kopti kaime, Vitebsko rajone, esančiame kiaulių komplekse, kuriame laikoma apie 19 tūkst. kiaulių, galbūt atsirado naujas afrikinio kiaulių maro židinys.

Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, afrikinio kiaulių maro židiniui likviduoti pasitelktos sukarintos pajėgos, milicija. Protrūkio vieta apsupta milicijos, į izoliuotą teritoriją nieko neįleidžiama.

Neoficialiais duomenimis, kiaulės jau naikinamos penkiuose Baltarusijos rajonuose, bet neįvardijama, kuriuose. Atsakinga šios šalies institucija tvirtina, kad Baltarusijoje nustatytas tik vienas afrikinio kiaulių maro protrūkio atvejis Čiapuno kaime, Vijos rajone, Gardino srityje.

Prašo medžioti šernus

Kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui kaimynėje Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, Aplinkos ministerija Vyriausybės pavedimu imasi visų priemonių, kad būtų užkirstos bet kokios galimybės šia liga užsikrėsti laukiniams gyvūnams – šernams.

Viena svarbiausių prevencijos priemonių šernams nuo maro apsaugoti – sumažinti jų populiacijos gausą. Dėl to aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pakeitė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir panaikino kai kuriuos šernų medžioklės apribojimus.

Aplinkos ministerijos pavedimu regionų aplinkos apsaugos departamentai kreipėsi į medžiotojų būrelius bei klubus ir rekomendavo sumažinti šernų bandas, ypač pasienio su Baltarusija bei Rusija zonose. Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose medžioklės plotų turintys būreliai prašomi aktyvinti šernų medžioklę. Taip pat visiems medžiotojams primenama, kad medžiojant šernus privalu griežtai laikytis nustatytų veterinarinių reikalavimų.

Aplinkos ministerija prašo ne tik medžiotojų, bet ir visų gamtos mėgėjų, miško lankytojų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius nedelsiant pranešti regionų aplinkos apsaugos departamentams bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kadangi gydymo nuo maro nėra, sergantys šernai turi būti sunaikinti. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būtina skubiai pranešti aplinkosaugininkams bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.