- Lina Navickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artimiausią pusmetį Lietuvos laukia tyčinių bankrotų banga, įspėja teisininkai. Įmonėms klimpstant į skolas atsiras vis daugiau verslininkų, sieksiančių išsaugoti turtą, bet nemokėti kreditoriams.
Sausi iš balos
Kaip išsigelbėti per krizę – tokią dilemą jau dabar sprendžia dauguma šalies įmonių. Vienos jų bus priverstos bankrutuoti, o kitos gali būti tyčia sužlugdytos.
"Bankrotas arba verslo pabaiga yra natūralus ekonomikos dėsnis. Tačiau per sunkmetį tokius dėsnius dažnai skatina patys verslininkai, sau pasilikdami turtą, o kitiems – skolas", – teigė advokatas Paulius Docka, jis prognozuoja, kad Lietuvoje atsiras vis daugiau verslininkų, kurie sumanė išlipti iš krizės balos sausi.
"Iškilus problemoms atsiras verslininkų, kurie norės atsiriboti nuo blogai dirbančios ir prasiskolinusios įmonės, todėl stengsis pabėgti iš verslo ir išsaugoti savo gerą vardą", – sakė teisininkas.
Investuos "iškamšos"
Vienas būdų atsikratyti skolų, plintantis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – akcininkai marionetės. Scenarijus aiškus – verslininkas parduoda akcijas, o savo vietą užleidžia akcininkui marionetei, dar kitaip vadinamam iškamša. Tokie atvejai jau fiksuojami Latvijoje. Atskirti, ar bendrovės akcijas įsigijo rimtas investuotojas, ar "iškamša", iš pradžių nėra lengva, bet kai kurios aplinkybės gali padėti tai nuspėti.
Didžiausias įtarimas verslo partneriams turėtų kilti, jeigu atsiranda mistinis investuotojas iš vadinamųjų lengvatinės prekybos teritorijų: Rusijos glūdumos ar kito paslaptingo krašto.
Jei paaiškėja, kad per krizę į bendrovę iš tiesų atėjo "iškamša", toliau verslo perspektyvos aiškios: bus atleidžiami darbuotojai, galbūt parduodamas įmonės turtas. Visos šios operacijos tikslas – pradiniam akcininkui teisiniu požiūriu nutraukti ryšius su bendrove, kad nereikėtų atsakyti prieš kreditorius savo turtu. Taigi turtas yra saugiau perkeliamas į kitą įmonę, žinoma, neturinčią nieko bendra su skolomis.
"Tyčinis lietuviškas bankrotas"
Dar vienas Lietuvoje sparčiai populiarėjantis verslo pabaigos modelis – bankrotas. "Teisininkai juokauja, kad egzistuoja toks reiškinys kaip tyčinis lietuviškas bankrotas. O tam mūsų šalies teisinė sistema labai palanki", – įsitikinęs P.Docka.
Valstybė ir teisėsauga, advokato teigimu, yra visiškai nesuinteresuota tirti tyčinių bankrotų ir netgi nesirengia jų antplūdžiui. Per pastaruosius dvejus metus dėl įmonių bankrotų daugiausia nuostolių patyrė privatus verslas, o ne valstybės įstaigos – "Sodra" ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl natūralu, kad privataus verslo reikalavimai valstybei nėra įdomūs.
"Esant tokiai padėčiai visą iniciatyvą perima bankroto administratorius ir didžiausi kreditoriai. Jei abiejų subjektų kėslai pikti, galima tikėtis tobulo tyčinio bankroto", – dėstė P.Docka.
Iki šiol Lietuvoje tyčiniais buvo pripažinti vos keli bankroto atvejai, nors realiai, anot advokato, toks atvejis būna vienas iš dešimties.
Raganų medžioklė
Netrukus Lietuvos įmonėse vyks ir intensyvi vadovų kaita. Per krizę esą visada prasideda kaltųjų medžioklės sezonas. Akcininkai ima labiau kontroliuoti įmonių vadovus, o nepasitikėdami patys stoja jų vieton. Tačiau griežtesnė verslo kontrolė gali tapti vienu iš receptų, kaip išgyventi per krizę. Vis dėlto verslininkams turėtų padėti ir valstybė, tobulindama įstatymus, kurie esą netinkami krizei spręsti.
"Valstybei reikėtų pagalvoti, kas yra geriau – leisti darbdaviui lanksčiau priimti reikiamus sprendimus ar pasmerkti juos žlugti ir darbuotojus išmesti į gatvę", – sakė advokatas Marius Devyžis. – Kadangi valstybė nesidrovėjo per labai trumpą laiką užkrauti ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkios mokesčių kupros, ji turėtų imtis ir adekvačių priemonių kitais būdais palengvinti jų gyvenimą."
Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų verslui suteikti daugiau mokestinių paskolų ir leisti įmonėms atidėti mokesčių mokėjimą. Išgyventi smulkiajam verslui padėtų ir fizinių asmenų bankroto įstatymas, nors abejojama, ar dabartinė vadžia ryšis priimti tokias naujoves.
Virginijus Narvilas, Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius
Žinoma, kai ateina sunkmetis, visuomet padaugėja norinčių nemokėti, imtis neteisėtų veiksmų. Galbūt ir tyčiniai bankrotai nebus išimtis. Tačiau sunku pasakyti, ar Lietuvos iš tiesų laukia jų antplūdis. Daug kas priklausys, kaip į šiuos procesus žiūrės patys kreditoriai, teismai. Sutinku, kad iki šiol tyčinių bankrotų buvo nedaug – 19 atvejų nuo 2000-ųjų. Tačiau įrodyti teisme tyčinį bankrotą yra labai sunku. Galbūt susiformuos teismų praktika, kad tokie faktai bus įrodomi paprasčiau, tuomet ir tyčinių bankrotų turėtų padaugės. Teisės aktų, sakyčiau, pakanka, tačiau įstatymuose turėtų būti labai aiškiai ginamos kreditorių teisės, kad bankrotas nebūtų tyčia išprovokuojamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prabangus viešbutis – nuostolingas1
Pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air" spalio pabaigoje pradės skraidinti iš Vilniaus į Tel Avivą. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę. Anot Vilniaus oro uosto generalinio direktorius Gedimino Almanto, iki šiol skrydžiai į Tel Avivą buvo tik sezonin...
-
Būsto pardavimas šiemet auga
Per pirmą šių metų pusmetį dauguma į kredito unijų vadovus siūlytų žmonių reikiamų egzaminų neišlaikė. Lietuvos bankas pranešė, kad šiemet egzaminus laikė iš viso 20 žmonių, iš jų tik trys žinių patikras išlaikė. Bankas šiemet sure...
-
Surinktų akcizų keliams aukoti nenori
Finansų ir Susisiekimo ministerijoms susiginčijus dėl šios siūlymo nuo kitų metų padidinti finansavimą keliams iš degalų akcizo, premjeras Algirdas Butkevičius kol kas susilaiko nuo pažadų skirti daugiau lėšų keliams."Ateinančiais metais mes g...
-
Medų atpigintų gera vasara
Norintiems pasimėgauti šiųmečiu medumi už jį tenka mokėti daugiau nei pernai. Tai nulėmė vėlyvas pirmasis medunešis. Bitininkai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar aukštos medaus kainos išsilaikys visą sezoną.Kol kas branguŠiuo metu medaus kaino...
-
Įmonių grąža sumenko trigubai
Per savaitę degalų kainos didžiausiuose degalinių tinkluose sumažėjo. 95 markės benzinas penktadienį "Lukoil" kainavo 4,52 lito, "Orlen" – 4,52 lito, "Statoil" – 4,54 lito, arba atitinkamai 5 centais, 8 centais ir 1 centu mažiau nei prieš savait...
-
KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis
Netrukus bus pradėta atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais. Tačiau Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valstybės institucijos turi prioritetą prieš kitus kreditorius, privatiems asmenims lieka nedaug šansų atgauti pinigus.Prie...
-
Atpigo dauguma grūdų
Per pirmą pusmetį buvo registruota 776 įmonių bankroto atvejai – 131 atveju (20 proc.) daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, kaip rodo kreditų biuro "Creditinfo" duomenys. Neigiamas bankrotų statistikos tendencijas didžiąja dalimi lėmė ši...
-
Iš kaimų – paskui pinigus
Kol šalies valdžia kuria darbo grupes ir svarsto, kaip sumažinti vidinę gyventojų migraciją į didžiuosius miestus bei atgaivinti į ekonominę bedugnę riedančius regionus, kaimo vietovės toliau netenka tūkstančių gyventojų. Investicijų medžio...
-
Apribojo ūkininkų apetitą
Nuo kitų metų kovo didės tabako, o nuo balandžio – ir alkoholio akcizas. Skaičiuojama, kad puslitris alaus ir etilo alkoholio produktų brangs vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, pakelis cigarečių – apie 30 centų, pigiausių ciga...
-
Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia
Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdininkai tikina, kad situacija netrukus k...