Lato stabilumas – paramos Latvijai sąlyga

Nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusi Latvija gaus 7,5 mlrd. eurų (25,9 mlrd. litų) paramą, tačiau turės laikytis griežto taupymo plano, kuris padėtų išlaikyti lato stabilumą.

Teks taupyti

Paramą Latvijai suteikė ES, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Šiaurės šalys ir kiti šaltiniai. Latvija tapo antra ES šalimi po Vengrijos, kuriai bus skirtas ekonomikos gelbėjimo paketas. Latviją kreiptis dėl finansinės paramos privertė šalį apėmusi recesija ir Vyriausybės sprendimas gelbėti antrą didžiausią šalies banką "Parex".

Finansinės paramos sutartis Latvijai padės išlaikyti latą susietą su euru. Kad valiuta išliktų stabili, šaliai teks laikytis griežto krizės įveikimo plano, tačiau dėl to sumažės gyventojų pajamos ir bus sumažintos biudžeto išlaidos.

"Svarbūs ekonominės politikos elementai – nedelsiant vykdoma ir ilgalaikė biudžeto konsolidacija", – teigiama Prancūzijos pareiškime.

Mažins atlyginimus

Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis tikisi, kad šaliai neprireiks visos skirtos finansinės paramos sumos. Tai pavyks pasiekti, jei bus sumažintas biudžeto deficitas.

I.Guodmanis patvirtino, kad taupant teks mažinti darbuotojų skaičių ir atlyginimus valstybiniame sektoriuje. Be to, kitaip, nei planuota iki šiol, šios priemonės bus taikomos ne tik 2009 m., bet ir 2010 m. Kitąmet darbo užmokesčio fondas bus sumažintas 15 proc., 2010 m. – dar 2 proc. Darbuotojų skaičius 2010 m. bus mažinamas 5 proc. Taip taupant nebus paliestas švietimo ir sveikatos priežiūros sektorius.

Vyriausybė pažadėjo kitais metais sumažinti biudžeto išlaidas 1 mlrd. latų (4,87 mlrd. litų), padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir restruktūrizuoti pelno apmokestinimo sistemą.

ES pranešime sakoma, kad Latvija 2009 m. biudžeto deficitą sieks išlaikyti mažesnį nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2011 m. ketina jį sumažinti iki 3 proc. BVP.

"Pradėtos plačios struktūrinės reformos ir mažinami atlyginimai, ypač viešajame sektoriuje, padės atkurti Latvijos konkurencingumą", – nurodoma Bendrijos pranešime.

Remia ir kaimynės

Finansinė parama bus naudojama dalimis, lygiai taip ji bus ir grąžinama. Kol kas nežinoma, kada Latvija gaus pirmą finansavimo dalį. Planuojama, kad skirta parama bus naudojama ekonomikai ir bankų sistemai stabilizuoti, ES fondų paramai panaudoti, reformoms vykdyti.

ES Latvijai suteiks vidutinės trukmės iki 3,1 mlrd. eurų (10,7 mlrd. litų) finansinę pagalbą, TVF 27 mėnesiams paskolins 1,7 mlrd. eurų (5,87 mlrd. litų), o Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija skirs 1,8 mlrd. erų (6,22 mlrd. litų).

Šiaurės šalys prisideda prie Latvijos ekonomikos gelbėjimo, nes Skandinavijos bankai yra daug investavę į Latviją ir kitas Baltijos šalis, todėl jie smarkiai nukentėtų, jeigu Latvijos, Lietuvos arba Estijos ekonomika smarkiai nusmuktų.

"Mūsų siūloma parama daugiausia bus sutelkta į finansų sistemą ir socialinius sektorius, tarp jų sveikatos ir švietimo sistemas, taip pat viešojo sektoriaus reformas", – sakė Orsalija Kalantzopulos, Pasaulio banko direktorė Vidurio Europai ir Baltijos šalims.

Be to, Pasaulio bankas Latvijai suteiks 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Čekija, Lenkija ir Estija paskolins dar 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų).

Bendras paskolų paketas sudarys apie 35 proc. Latvijos BVP.

Saugos latą

Latvijos vyriausybė nurodė, kad kai kurie TVF pareigūnai pasiūlė šaliai devalvuoti latą, užuot ėmusis skausmingų priemonių subalansuoti biudžetui. Tačiau Ryga pabrėžė valiutų valdybos modelį laikanti kertiniu savo ekonomikos akmeniu ir pareiškė, kad pastovus euro ir lato santykis padės šaliai 2012 m. tapti euro zonos nare.

"Antikrizinėje programoje didžiausias dėmesys skiriamas valdžios tikslui išlaikyti dabartinį valiutų valdybos modelį pripažįstant, jog tai įgyvendinti būtinos nepaprastai stiprios vidaus politikos priemonės ir politinis bei visuomenės pritarimas", – sakė TVF direktorius Dominique'as Straussas-Kahnas.

Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.

Latvijos ekonomikos programoje numatoma, kad kitais metais BVP mažės 5 proc., o 2010 m. – 3 proc. Prognozuojama. kad BVP kils 2011 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius1

Saulius1 portretas
"Latvija gaus 7,5 mlrd. eurų (25,9 mlrd. litų) paramą", "šaliai teks laikytis griežto krizės įveikimo plano",... Taigi, griežtas krizės planas IR milijardai, mums - TIK planas be milijardų. Tai kas čia 'žirga' galvos?..
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Prabangus viešbutis – nuostolingas
    Prabangus viešbutis – nuostolingas

    Pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air" spalio pabaigoje pradės skraidinti iš Vilniaus į Tel Avivą. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę. Anot Vilniaus oro uosto generalinio direktorius Gedimino Almanto, iki šiol skrydžiai į Tel Avivą buvo tik sezonin...

    1
  • Būsto pardavimas šiemet auga
    Būsto pardavimas šiemet auga

    Per pirmą šių metų pusmetį dauguma į kredito unijų vadovus siūlytų žmonių reikiamų egzaminų neišlaikė. Lietuvos bankas pranešė, kad šiemet egzaminus laikė iš viso 20 žmonių, iš jų tik trys žinių patikras išlaikė. Bankas šiemet sure...

  • Surinktų akcizų keliams aukoti nenori
    Surinktų akcizų keliams aukoti nenori

    Finansų ir Susisiekimo ministerijoms susiginčijus dėl šios siūlymo nuo kitų metų padidinti finansavimą keliams iš degalų akcizo, premjeras Algirdas Butkevičius kol kas susilaiko nuo pažadų skirti daugiau lėšų keliams."Ateinančiais metais mes g...

  • Medų atpigintų gera vasara
    Medų atpigintų gera vasara

    Norintiems pasimėgauti šiųmečiu medumi už jį tenka mokėti daugiau nei pernai. Tai nulėmė vėlyvas pirmasis medunešis. Bitininkai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar aukštos medaus kainos išsilaikys visą sezoną.Kol kas branguŠiuo metu medaus kaino...

  • Įmonių grąža sumenko trigubai
    Įmonių grąža sumenko trigubai

    Per savaitę degalų kainos didžiausiuose degalinių tinkluose sumažėjo. 95 markės benzinas penktadienį "Lukoil" kainavo 4,52 lito, "Orlen" – 4,52 lito, "Statoil" – 4,54 lito, arba atitinkamai 5 centais, 8 centais ir 1 centu mažiau nei prieš savait...

  • KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis
    KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis

    Netrukus bus pradėta atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais. Tačiau Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valstybės institucijos turi prioritetą prieš kitus kreditorius, privatiems asmenims lieka nedaug šansų atgauti pinigus.Prie...

  • Atpigo dauguma grūdų
    Atpigo dauguma grūdų

    Per pirmą pusmetį buvo registruota 776 įmonių bankroto atvejai – 131 atveju (20 proc.) daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, kaip rodo kreditų biuro "Creditinfo" duomenys. Neigiamas bankrotų statistikos tendencijas didžiąja dalimi lėmė ši...

  • Iš     kaimų    –    paskui    pinigus
    Iš kaimų – paskui pinigus

    Kol šalies valdžia kuria darbo grupes ir svarsto, kaip sumažinti vidinę gyventojų migraciją į didžiuosius miestus bei atgaivinti į ekonominę bedugnę riedančius regionus, kaimo vietovės toliau netenka tūkstančių gyventojų. Investicijų medžio...

  • Apribojo ūkininkų apetitą
    Apribojo ūkininkų apetitą

    Nuo kitų metų kovo didės tabako, o nuo balandžio – ir alkoholio akcizas. Skaičiuojama, kad puslitris alaus ir etilo alkoholio produktų brangs vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, pakelis cigarečių – apie 30 centų, pigiausių ciga...

  • Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia
    Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia

    Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdininkai tikina, kad situacija netrukus k...

Daugiau straipsnių