Energetikos specialistai teigia, kad investicija į naujos šiluminės elektrinės statybą svarbi ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Šis projektas didins šalies energetinį saugumą ir energijos tiekimo patikimumą.

Svarbu – elektros kainos

Maždaug 350 megavatų galios elektrinės statybų projektą įgyvendina bendrovė Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), aprūpinanti miestą šiluma. Projekto vertė – maždaug 1 mlrd. litų. Nauja elektrinė pradės veikti po ketverių metų. Joje gaminama šiluma bus viena pigiausių Lietuvoje.

Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos "Investuotojų forumas" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad visos Kauno regione vykdomos investicijos duos naudos ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai. Be to, investicijos į infrastruktūros objektus pritraukia dar daugiau naujų investicijų.

"Vieni verslininkai per krizę pristabdo naujas investicijas, o kitos įmonės atvirkščiai – plečiasi. Pinigai nekvepia, jeigu neturi politinio atspalvio, o verslas turėtų galvoti apie verslą", – kalbėjo investuotojų atstovė R.Skyrienė.

Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis mano, kad reikėtų keisti Lietuvos energetikos sektorių.

"Dabar elektros gamintojai negali rinktis elektros skirstymo bendrovės. Ji priskiriama automatiškai pagal regioną. Todėl sunku prisivilioti investicijas. Ažiotažas, kilęs dėl naujos šiluminės elektrinės, yra net ne Kauno miesto, o visos Lietuvos reikalas. Ar mes importuosime elektrą, ar gaminsime Kaune, tai bus Lietuvos reikalas. Naujiems investuotojams svarbu, kad nekiltų elektros kainos", – aiškino V.Petružis.

Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas Vladas Paškevičius neabejoja, kad nauja kogeneracinė elektrinė Kaune reikalinga.

"Lietuvai reikia pastovių energijos gamybos šaltinių. Tokios yra šiluminės elektrinės, kurių darbo režimas yra stabilus ir nekintantis. To nebūtų galima pasakyti apie vėjo jėgaines, kurių darbą lemia gamtinės sąlygos. Neišgelbėtų mūsų valstybės ir atliekomis kūrenamos elektrinės, nes net ir surinkus visas Lietuvos komunalines atliekas nebūtų pagaminamas reikiamas kiekis elektros energijos", – sakė V.Paškevičius.

Didžiąją dalį Lietuvai reikalingos elektros energijos po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, gamins Elektrėnų elektrinė. Specialistų teigimu, šioje elektrinėje gaminama elektra yra gerokai brangesnė.

Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas įsitikinęs, kad nauja šiluminė elektrinė Kaune bus efektyvesnė negu naujai statomas blokas Elektrėnuose. Įvertinus tai, kad elektros pasiūla viršys poreikį, galima daryti išvadą, kad naudą pajus ir vartotojai.

"Elektrėnų elektrinė neefektyvi. Jos technologija daugiau kaip pusės amžiaus senumo ir ją reikia uždaryti. Naujoje Kauno šiluminėje elektrinėje kuro sąnaudos bus mažesnės. Dabartiniai KTE įrenginiai pasenę ir juos reikia keisti našesniais. Naujos technologijos leidžia padidinti pagaminamos šilumos ir elektros energijos santykį", – kalbėjo LEEA prezidentas V.Paškevičius.

Jis pabrėžė, kad būtina plėtoti ir naujos atominės elektrinės projektą, ir naujos šiluminės elektrinės Kaune projektą, taip pat skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių atsiradimą, nes tai mažina priklausomybę nuo įvežtinio kuro.

Daugiau elektros ir šilumos

Tačiau kiekvienoje valstybėje yra savita situacija. Pavyzdžiui, Norvegijoje beveik 100 proc. elektros energijos gamina hidroelektrinės, o Danija, kuri neturi tokių gamtinių sąlygų, turi kitaip spręsti energetikos klausimus.

"Prioritetas turėtų būti tiems energijos gamintojams, kurie vienu metu gauna ir elektrą, ir šilumą", – pabrėžė V.Paškevičius.

Nauja kogeneracinė elektrinė Kaune planuojama tokia, kad gamintų elektrą, o šiluma būtų tiekiama į integruotą miesto tinklą. Naujoji elektrinė skirsis nuo dabartinės tuo, kad su tuo pačiu kuro kiekiu bus galima gaminti daugiau elektros ir šilumos. Be to, naujoji elektrinė, palyginti su dabartine, turės modernias aplinkosaugos technologijas, kurios mažins išmetamų į orą teršalų koncentraciją.

ES direktyvos skatina efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtrą. Tai numatyta ir Seimo priimtoje Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje. Neseniai tokia elektrinė buvo pastatyta Panevėžyje.

Atliekų deginimas – ne išeitis

Energetikos specialistai įsitikinę, kad atliekų deginimo elektrinė šimtų tūkstančių miestiečių šiluma neaprūpins.

Jau buvo rašyta, kad 2007 m. lapkritį "Kauno energijos" užsakymu, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko studiją, kurioje tyrė komunalinėmis atliekomis kūrenamos elektrinės statymo galimybę. KTU specialistų išvada – naudojant visame Kauno regione surinktas komunalines atliekas užtektų pagaminti tik iki 16 proc. miestui reikalingos šilumos.

Tačiau Kauno valdžia, nepaisydama energetikos specialistų ir aplinkosaugininkų pareiškimų, neatmeta galimybės deginti atliekas ir svarsto kelis variantus – pritaikyti Petrašiūnų elektrinę atliekoms deginti arba statyti naują biokuru kūrenamą elektrinę.

Susirūpino žalieji

Valdžios planai šilumą gaminti iš atliekų sukėlė kauniečių ir aplinkosaugos organizacijų nepasitenkinimą.

"Esu įsitikinęs, kad susipratę žmonės pradės reikšti savo valią. Juk deginant atliekas į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios ir mažomis dozėmis kenkia žmonėms ir gali sukelti kancerogeninį bei reprodukcijos bloginimo poveikius. Šios medžiagos skatina apsigimimą, nevaisingumą ir kitas sveikatos problemas", – ryžtingai apie atliekų deginimą kalbėjo aplinkosaugos bendrijos "Atgaja" ir Aplinkosaugos koalicijos atstovas Linas Vainius.